„Mintyse šią dainą dedikavau visoms savo mokyklinėms meilėms. Dalis net nežino, kad kažkada jiems jaučiau tuos stiprius paaugliškus jausmus, tad klausydami dainos gal net nesupras, kad čia apie juos. Tuo įdomiau...“- sako Ieva Narkutė.
Ji pasakoja, kad dainos gimsta labai skirtingai: vienos gana lėtai, o kitos įsiveržia į sąmonę tarsi vėjas. Ieva Narkutė: „Kai muzika baigias“ yra vėjo gūsio greitumo daina, kuri tiesiog mane ištiko šaltą lapkričio vakarą pernai. Mintimis nuklydau į mokyklinių šokių situaciją. Juk visi žinot tuos keistus, nerangius, lėtus šokius, tiesa? Kai nežinai, nei kur dėt rankas, nei kur sukt žvilgsnį, nei ką sakyt... O širdis net stoja iš jaudulio.
Metams bėgant mūsų pasibaigusios santykių muzikos bagažas sunkėja. Daugėja pabaigtų šokių, daugėja išsiskyrimų, daugėja paslapčių ir nutylėtų istorijų... Giliai širdyje aš žinau, kad ta muzika niekada nesibaigia. Ir kaskart, kai mintimis grįžtam į tą nerangaus lėto šokio situaciją, mes vėl iš naujo įsimylim tuos, kurių jau seniai šalia mūsų nėra“.
