Kodėl Lietuvoje nėra žaliųjų partijos? Problemų, pradedant Kariotiškių sąvartynu bei nelegaliomis statybomis Neringoje ir baigiant Ignalinos atominės elektrinės atliekomis, lyg ir netrūksta. Visgi esamų partijų programose įtvirtintos nuostatos apie aplinkos apsaugą yra daugiau nei abstrakčios, o visuomeniniai judėjimai linkę „nesitepti rankų“ politinėse rietenose ir pasipiktinimą reikšti protestais „iš apačios“.
Politinės žaliųjų judėjimo ištakos
Atkuriant Nepriklausomybę žaliųjų veikla Lietuvoje buvo aktyvi. Jie rengė protestus prieš trečiojo bloko Ignalinoje statybą, organizavo bado streiką, taikos žygį, nekokybiškų pieno produktų boikotą ir t.t. Tuo pat metu kūrėsi ir daug regioninių gamtosaugos klubų, kurie tebeveikia iki šiol, kaip antai, „Aukuras“ Šiauliuose, „Atgaja“ Kaune, „Žemyna“ Vilniuje bei „Žvejonė“ Klaipėdoje.
Pasak „Aukuro“ tarybos pirmininko Dariaus Ramančionio, pirmaisiais laisvos Lietuvos metais žaliųjų judėjime įvyko skilimas tarp tų, kurie ėjo į politiką, ir tų, kurie norėjo likti visuomeninėje veikloje. Anuomet buvo mėginta kurti žaliųjų partiją, kuri lyg ir buvo įregistruota, tačiau Registrų centras dabar negali pasakyti, kokio teisinio likimo ji susilaukė. Bet kuriuo atveju, aktyvios veiklos ši partija nei nebuvo pradėjusi.
Tuo tarpu Lietuvos žaliųjų judėjimas (LŽJ) bėgant metams tapo stipria nevyriausybine organizacija. „Nuo to laiko mes esame lyg ir tam tikra opozicija valdiškoms struktūroms, oponuojame liberalaus verslo atstovams ir valdžiai, kuri propaguoja nežabotą verslo vystymąsi. Manau, kad demokratiškoje valstybėje taip ir turi būti“, - dar 2002 metais interviu sakė Rimantas Braziulis, Lietuvos Žaliųjų judėjimo vadas.
Tad visuomeninis judėjimas pagrindiniu veiklos būdu pasirinko protesto politiką ir atrodo, kad toks žingsnis pasiteisina. Visgi, žvelgiant į platesnį Europos kontekstą, kur Vokietijoje ar Italijoje veikia stiprios žaliųjų partijos, įdomu pasvarstyti, kodėl Lietuvoje taip ir nesusiformavo politinė žaliųjų jėga bei ar artimiausiu metu ji galėtų atsirasti.
Kas sieja visuomenę, partiją ir statinę kieme?
Anonimu pageidavęs likti LŽJ narys iš Kauno teigia nematąs priežasčių visuomeninam judėjimui virsti politine partija. Anot jo, tiek įvairios vietinės bendruomenės, kaip antai, Pilaitės bendruomenė, tiek Lietuvos gyvūnų globos draugija ir kitos panašios aplinka besirūpinančios organizacijos veikia visuomeniniais pagrindais ir joms nereikia būti partijomis, kad dirbtų.
„Žinoma, žaliųjų partija gali būti, tačiau tegu ją ir kuria tie, kurie to nori“, - tvirtina jis.
Be to, kaip pastebi LŽJ atstovas, politinei partijai atsirasti reikia daugiau nei vien gražaus noro. „Partijos kieme ant bačkos neįkursi“, - pastebi jis. Akivaizdu, kad žaliesiems pritraukti verslininkų paramą rinkiminei kampanijai būtų daug sudėtingiau nei kitoms partijoms, nes pramonė dažnai yra pagrindinis žaliųjų priešininkas.
D. Ramančionis mano, kad Lietuvoje turėti žaliųjų partiją būtų neblogai, nes esamos partijų veiklos sprendžiant aplinkos apsaugos klausimus nepakanka, tačiau tokiai partijai atsirasti nėra sąlygų. „Trūksta tiek žmonių, tiek pinigų,“ – teigia ilgametis „Aukuro“ vadovas.
Kita vertus, žaliųjų judėjimas politikos vengia dėl vienos svarbios priežasties: jie nori būti nešališki, objektyvūs, t.y., neįsipainioti į vidines politikų kovas. Toks siekis lemia tvirtą LŽJ poziciją išlikti visuomeniniu judėjimu.
Politikai nelaukia naujų konkurentų
„Tėvynės sąjungos“ frakcijos narės Rasos Juknevičienės nuomone, Lietuvoje žaliųjų partijos nėra dėl to, kad šalyje dar per žemas pilietiškumo lygis. „Nėra buriamasi gamtos išsaugojimo klausimu, pirmenybė visada teikiama ekonominiam augimui“, - sako parlamentarė.
Nors ir pritaria teiginiui, jog dabartinių partijų programose gamtos apsaugą liečiančios nuostatos yra labai abstrakčios, R. Juknevičienė visgi mano, kad daugumą problemų išspręsti galėtų ir esamos politinės jėgos, jei į savo darbotvarkę ryžtingiau įtrauktų tokius klausimus. „Tuomet ir savarankiškas žaliųjų judėjimas nebūtų toks reikalingas“, svarsto konservatorė.
Tuo tarpu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Antanas Bosas tiesiog nemato poreikio naujai partijai susikurti. „Žaliųjų judėjimas yra pakankamai aktyvus, kelia daug svarbių problemų ir visi konstruktyvūs pasiūlymai Seime yra svarstomi“, - paaiškina „Darbo partijos“ frakcijos narys.
Pasak jo, jei visuomenės grupė nori, ji gali registruoti partiją ir eiti į valdžią, tačiau ir taip Lietuvoje partijų yra per daug. „Juolab tokia partija neturėtų plataus palaikymo“, - mano A. Bosas.
Ateis laikas, bus ir partija
Politologas Mindaugas Jurkynas įvardija keletą priežasčių, dėl kurių Lietuvoje nėra žaliųjų partijos. Pirmiausia, pasak jo, pasaulyje žaliųjų keliamos postmaterialistinės idėjos neapsiriboja ekologija. Kad būtų įkurta žaliųjų partija, jai būtina platesnė platforma, t.y., žaliųjų vertybės turėtų būti jungiamos su kosmopolitizmu, nusiginklavimu ir kitomis dabar daugiau intelektualų diskusijoms paliktomis šiuolaikinės visuomenės problemomis.
„Tokia partija, kurios keliamos problemos yra labai siauros, neturės rinkėjų palaikymo“, - įsitikinęs jis.
Kita vertus, M. Jurkynas kritikuoja dabartinį žaliųjų judėjimą už vengimą angažuotis politiškai ir trumparegiškumą, kadangi ekologinės problemos Lietuvoje yra aktualios ir jas spręsti kai kuriais atvejais patogiau ne protestais, o politiniais sprendimais.
Optimistiškais politologo vertinimais, žaliųjų partija mūsų šalyje atsirasti galėtų per ateinančius penkerius ar dešimtį metų. Jos įkūrimą M. Jurkynas linkęs sieti su besiformuojančia viduriniąja klase bei pragyvenimo lygio kilimu.
„Naujos partijos dar gali rasti nišą. Politinė pasiūla kol kas nėra nusistovėjusi, rinkiminis lakumas paskutiniuose dviejuose Seimo rinkimuose buvo apie 50 proc.“, - situaciją vertina jis.
Taigi atrodo, jog žaliųjų partija Lietuvoje atsiras tuomet, kai visuomenei rūpintis reikės nebe pragyvenimu, o gyvenimo kokybe. Kol kas Seime esančios partijos į savo programas vengia įtraukti daug prieštaravimų keliančius ekologinius klausimus, o žalieji, nenorėdami įsipainioti į politinę veiklą ir taip prarasti visuomenės pasitikėjimo, aktualiausias problemas siekia spręsti protestais. Ką gi, protestai paprastai pasiteisina. Tiek Lietuvos žaliųjų, tiek pasaulinės „Greenpeace“ organizacijos. Galbūt ekologinė politika ir tegali būti protestas?
