NASA kartu su privačia kosminių skrydžių bendrove „Space Exploration Technologies“ („SpaceX“) planuoja bendrą misiją, kurios metu Marso grunte bus ieškoma konkrečių gyvybės požymių.
NASA tyrimų įranga į Raudonąją planetą keliaus „SpaceX“ pagamintoje kapsulėje „Dragon“, kurią bendrovė konstruoja astronautams ir kroviniams gabenti į Tarptautinę kosminę stotį.
Vadinamoji misija „Raudonasis drakonas“ turėtų būti parengta 2018 m. Ja bus gabenama įrangos ne daugiau kaip už 400 mln. JAV dolerių.
„Mums reikia nebrangios pristatymo į Marsą paslaugos“, – neslepia NASA Ameso tyrimų centro (Ames Research Center) astrobiologas Chrisas Makėjus (Chris McKay). – Kaip viskas ten bus nugabenta, man visiškai nerūpi.“
Misija oficialaus pavadinimo kol kas neturi. „Raudonasis drakonas“ – viso labo darbinis projekto pavadinimas. Projekto koncepciją Ch. Makėjus su kolegomis plėtoja kaip potencialią bazę NASA misijai „Discovery“, kuri priskirtina sąlyginai nebrangių kosminių misijų kategorijai. NASA šiuo metu „Discovery“ misijai yra pasirinkusi tris kandidatūras, iš kurių viena bus paskirta 2016 m. planuojamam skrydžiui. Maksimali šios misijos sąmata negalės viršyti 425 mln. JAV dolerių, neskaitant iškėlimo į kosmosą kainos.
„Raudonojo drakono“ tarp trijų kandidačių kol kas nėra, tačiau NASA per artimiausius pusantrų metų skelbs dar vieną konkursą „Discovery“ misijai. Jei bus pasirinktas „Raudonasis drakonas“, jo skrydis į Marsą galėtų būti planuojamas 2018-aisiais.
Bet kuriuo atveju „Raudonasis drakonas“ nebus artimiausia misija į Marsą. NASA šiuo metu skrydžiui į Marsą baigia ruošti automobilio dydžio marsaeigį „Curiosity“, kuris yra 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės misijos „Mars Science Laboratory“ „vinis“. Planuojama, jog misija bus pradėta šį lapkritį, o erdvėlaivis su marsaeigiu Raudonąją planetą pasieks 2012-ųjų rugpjūtį.
„Curiosity“ bus įdiegtas dešimties modernių tyrimo instrumentų rinkinys. Visa šia aparatūra bus mėginama išsiaiškinti, ar Marse gali (kada nors galėjo) egzistuoti gyvybei palankios sąlygos. O štai „Raudonasis drakonas“ Marse ieškotų konkrečiai gyvybės požymių.
„Mėgintume Marso paviršiuje ieškoti molekulių, kurios liudytų čia egzistavus gyvybę. Tai galėtų būti DNR fragmentai ar rudimentinės perchlorato liekanos, – pasakoja Ch. Makėjus. – Būtent to Marse ir dairytumėmės – biomolekulių, tiesiogiai liudijančių apie gyvybę Marse.“
Nūdienos Marso paviršius yra nepaprastai sausas ir nuolatos veikiamas gyvybei žalingos ultravioletinės spinduliuotės. Tad galimybė, jog Marse tokiomis aplinkybėmis galėtų egzistuoti gyvybė, yra pernelyg menka. Tiesa, planuojama, jog „Raudonasis Drakonas“ Marso gruntan prasigręžtų į maždaug vieno metro gylį ir paimtų po raudonomis Marso grunto uolienomis slūgsančių vandens ledo mėginių.
„Dragon“ kapsulėje galima sutalpinti ištisas tonas krovinio, – yra sakęs bendrovės „SpaceX“ vadovas Elonas Maskas (Elon Musk). – Iš esmės, vieninteliu „Dragon“ reisu į Marsą būtų galima nugabenti tiek krovinio, kiek į Marsą buvo nuskraidinta iki šiol kartu sudėjus.“
Manoma, kad „Raudonąjį Drakoną“ į Marsą galėtų nugabenti bendrovės „SpaceX“ konstruojama sunkioji krovininė raketa „Falcon Heavy“. Kaip jau esame pranešę, šią planuojama išmėginti 2012-ųjų pabaigoje arba 2013-ųjų pradžioje.
Be to, bendrovė „SpaceX“ puoselėja ir dar rimtesnius užmojus. Neseniai E. Maskas yra pareiškęs, jog žmonės į Marsą bus nuskraidinti per artimiausią porą dešimtmečių. E. Maskas neatmeta kapsulės „Dragon“ potencialo keliauti ir į tolimesnius nei Marsas pasaulius.
