Valstybės institucijos su mokesčių mokėtojų pinigais elgiasi taip, kaip užsimano. Beveik nėra įstaigų, kurios tvarkydamos mūsų visų lėšas nepažeistų įstatymų. Į kurią instituciją Valstybės kontrolė beda pirštu – ten ir užfiksuoja didžiulių pažeidimų. Tačiau naudos iš to maža, mat Europos Sąjunga uždraudė auditoriams atlikti baudžiamąją funkciją.
Pradangino milijonus
Valstybės kontrolė praėjusią savaitę atsiskaitė Seimui už 2009–ųjų darbus. Faktai stulbina – įvertinus, kaip panaudota 20 mlrd. litų valstybės lėšų (82 proc. visų lėšų), nustatyta krūva pažeidimų. Institucijoms į biudžetą teko arba teks grąžinti ne tik pradangintus 850 tūkst. litų, bet ir neteisėtai arba nepagrindžiant dokumentais įsigytą turtą už net 42 mln. litų.
Tačiau valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė „Vakaro žinioms" prisipažino, kad įstojus į ES jos įstaigai teisė bausti milijonų švaistytojus atimta. O ant lėkštutės pateiktus pinigų „garavimo" faktus teisėsaugos institucijos neretai tiesiog ignoruoja. Beje, ir asmeninės atsakomybės valdininkams už “pažeidimais" vadinamą nusikalstamą veiką nėra jokios. Valstybės kontrolė sugebėjo pasiekti tik tai, kad nusikaltusieji bent jau būtų išspirti iš darbo. Tačiau tokių maža. Dažniausiai prisidengiama kolektyvine atsakomybe.
Pabrango trigubai
„Vakaro žinios" skaitytojams pateikia kelis įdomesnius faktus, kuriuos šiemet ir pernai valstybės institucijose nustatė Valstybės kontrolė.
Bene pats naujausias Valstybės kontrolės tyrimas – dėl Valdovų rūmų statybos. Nustatyta, kad nuo 2000–ųjų iki 2010 metų Valdovų rūmų projekto kaina išaugo nuo 114 mln. iki 367 mln. litų. Kaip ir nacionalinio stadiono statybos atveju, brangimas buvo beveik legalus, mat rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė kaina.
Tiesa, nacionalinio stadiono atveju palyginti laiku apsižiūrėta, – kai ištratinti tebuvo apie 100 mln. litų. O Valdovų rūmų atveju niekas nebuvo stabdoma beveik dešimtmetį.
Taip pat išsiaiškinta, kad Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai. Be to, auditoriai konstatavo: nors rūmams išleista daug daugiau pinigų nei planuota, darbai iki galo nebaigti. Pavyzdžiui, anot jų, vis dar neveikia ventiliacijos ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos.
Garsioji scena
Viena didžiausių amžiaus aferų – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo kultūrinė programa ir skandalingiausia jos dalis – projektas „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS). Auditoriai suskaičiavo, kad iš viso programai skirta daugiau kaip 515 mln. litų, tačiau iš 24 programos priemonių buvo įgyvendintos tik septynios.
Štai Kultūros ministerija 900 tūkst. litų skyrė projektams, kurie neatitiko numatytų tikslų ir techninės užduoties, 161 tūkst. litų skyrė nenurodydama asignavimų paskirties, o 400 tūkst. litų – pagal nekonkrečią sąmatą. Projektų vykdytojai Kultūros ministerijai iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos nepateikė dokumentų, pateisinančių 9,6 mln. litų faktines išlaidas.
Valstybiniai auditoriai pateikė ilgą sąrašą klaidų ir pažeidimų, kurie padaryti rekonstruojant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos įrangą. Teatras, nesilaikydamas Viešųjų pirkimų įstatymo, papildomai nupirko darbų ir įrangos beveik už 13 mln. litų. Be to, iš valstybės biudžeto lėšų pagal sutartis papildomai už 7,6 mln. litų pirko preliminarioje sutartyje nenumatytų darbų ir įrangos.
Auksinės kėdės
Labai įdomūs faktai nustatyti Valstybiniame jaunimo teatre. Štai biuro baldus teatrui už 251 tūkst. litų pirko bendrovė. Baldų kainos yra nuo 2,3 iki 9 kartų didesnės, palyginti su tokių pačių arba panašių baldų rinkos kainomis. Pavyzdžiui, rinkoje lankytojo kėdė kainuoja 59 litus, o teatras už jas sumokėjo 535 litus.
Auditoriai įspėjo, kad ir ateityje vykdant šį projektą biudžeto lėšos gali būti naudojamos ne pačiu ekonomiškiausiu būdu, nes numatoma įsigyti prabangos prekių – natūralios odos minkštasuolį ir fotelį beveik už 9 tūkst. litų, dvigulę lovą už 3 tūkst. litų, skystųjų kristalų televizorių beveik už 12 tūkst. litų, virtuvės komplektą už 10 tūkst. litų ir t. t.
Savotiškas uždarymas
Keistai leisti ir pinigai, esantys Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo fonde.
Fondo pernykštės metinės pajamos buvo 51,6 mln. litų, o išlaidos – 37 mln. litų. Daugiau nei pusę išlaidų – 23,8 mln. litų – sudarė pinigai, skirti įvairiems „neigiamiems socialiniams bei ekonominiams IAE uždarymo padariniams švelninti".
Pavyzdžiui, neįvardijama suma skirta IAE regiono įvaizdžiui gerinti. Įvaizdis gerintas rengiant automobilių ralį, užsakant straipsnius spaudoje ir t. t. Taip pat už fondo lėšas suremontuotos Visagino savivaldybės patalpos, kelioms kaimų bendruomenėms skirta pinigų, kad jos išleistų lankstinukus apie savo veiklą, rengtos krepšinio varžybos, Dusetų futbolo komandai skirtas finansavimas pasirengti respublikinėms varžyboms, viešosioms įmonėms finansavimas skirtas, kad tos surengtų fotodarbų parodas, leistų sieninius kalendorius ir t. t.
Beje, prokurorai jau tiria, kodėl fondo lėšomis finansuotas Zarasų rajono savivaldybės pastato remontas, rengtas šakočių kepimo konkursas ir paremti kiti panašūs elektrinės „uždarymo" darbai.
Tenkino privačius interesus
Įdomūs dalykai nustatyti ir valstybės įmonėse (VĮ), kurios, valdydamos turto už 17 mlrd. litų, per metus valstybei uždirba dividendų vos už 30 mln. litų. Auditoriai išsiaiškino, kad VĮ „Vilniaus regiono keliai", VĮ „Problematika", VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, VĮ Šalčininkų miškų urėdija, VĮ „Klaipėdos regiono keliai" saviems darbuotojams dalijo beprocentes paskolas.
„Valstybės įmonių tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. O paskolų teikimas darbuotojams yra privačių interesų tenkinimas", – išaiškino auditoriai.
Švaistė ir ministerijos
Pinigais taškėsi ir ministerijos. Ir, kas svarbiausia, – darbams, kuriuos turėjo atlikti pačios. 2007–2009 metais Vyriausybė ir ministerijos už 70 mln. litų pirko teisines, konsultavimo ir tyrimo paslaugas. Buvo perkamos net tokios paslaugos, kurias privalėjo atlikti už tai algas gaunantys ministerijų klerkai. Ypač tokia praktika buvo paplitusi Aplinkos, Ūkio ir Energetikos ministerijose.
Netaupumą puikiai rodo ir faktas, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vien pastato Lyčių lygybės institutui paieškoms, anot auditorių, išleido beveik 200 tūkst. litų. Tiesa, pati ministerija tikina ištratinusi “tik" 100 tūkst. litų.
Kiauras mokinio krepšelis
Su valstybės turtu kaip su nuosavu elgėsi ir savivaldybės.
Vilniaus rajono savivaldybė ne pagal paskirtį naudojo mokinio krepšelio lėšas ir asignavimus, skirtus valstybinėms funkcijoms atlikti, ne visada laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, todėl 2 mln. litų liepta grąžinti į biudžetą.
Pavyzdžiui, mokinio krepšelio lėšos skirtos mokyklų ūkio išlaidoms apmokėti, nors tai turėjo būti daroma savivaldybės lėšomis.
Vilniaus miesto savivaldybei į biudžetą liepta grąžinti 2,3 mln. litų. Auditoriai nustatė reikšmingų pažeidimų rekonstruojant Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės pastato korpusą. Pavyzdžiui, sumokėta už darbus, kurie nebuvo atlikti.
Be to, savivaldybei 810 tūkst. valstybės biudžeto litų buvo skirta Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimo projektui įgyvendinti. Tačiau pinigai išleisti Gugenheimo muziejaus galimybių studijai. Kaip ir Vilniaus rajono savivaldybėje, ne pagal paskirtį buvo naudojami ir mokinio krepšelio pinigai – 2,3 mln. litų skirta mokyklų ūkio išlaidoms apmokėti. Mokinio krepšelis netinkamai naudotas ir Klaipėdoje, Šiauliuose.
