Šiaulių miesto savivaldybė nutarė sporto kompleksą (dengtą futbolo stadioną) atiduoti statyti ir valdyti partnerei — privačiai įmonei. Planuojama, kad partnerei ši draugystė kainuos apie 10 milijonų, o Savivaldybei — 75 milijonus litų. Partnerė dar įkurs ir privačią sporto mokyklą, kurią išlaikys Savivaldybė iš specialaus krepšelio lėšų.
Savivaldybė jau parengė sutarties projektą
Šiaulių miesto valdžia uždarame posėdyje jau nusprendė, kad sporto kompleksą (dengtą futbolo maniežą) Dainų parke statys viešos ir privačios partnerystės būdu. Tai reiškia, kad šio objekto statyba ir valdymas būtų perduotas privačiam investuotojui, o Savivaldybė jam kasmet mokėtų koncesijos mokestį.
Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjos Aistės Žalevičienės teigimu, galimybių studija parodė, kad „Savivaldybė savo lėšomis nėra pajėgi pastatyti tokio objekto“. Esą Savivaldybė sporto kompleksui nebegalinti skolintis pinigų.
Sporto komplekso statybai jau parengtos konkurso sąlygos ir sutarties projektas dėl viešos ir privačios partnerystės. Detalusis ir sklypo planai taip pat yra parengti — už miesto lėšas.
Galutinį sprendimą priims miesto Taryba dar šią vasarą.
Įdedi 10, sugrįžta 75 milijonai
A. Žalevičienės teigimu, sporto komplekso sąmatinė vertė 10,5 milijono litų. Privatus partneris įsipareigotų už savo lėšas pastatyti kompleksą ir jį eksploatuoti, valdyti 25-erius metus. Už eksploataciją ir komplekso valdymą Savivaldybė mokėtų.
„Manoma, kad per metus privatininkui reikėtų mokėti apytiksliai po 2 milijonus litų metinio mokesčio“, — sakė A. Žalevičienė.
Vadinasi, per 25-erius metus privatininkas, į statybą įdėjęs 10,5 milijono litų, atsiimtų apie 50 milijonų litų.
Šiaulių meras Justinas Sartauskas patikslino: per metus gali būti sumokama iki 3 milijonų litų, todėl bendra suma per 25-erius metus išaugtų iki 75 milijonų litų.
„Negalima taip skaičiuoti, — perspėjo meras. — Kiek sumokėjo už pastatą, tiek ir atsiims, tik jau su procentais — kaip banke. O kita sumos dalis — už pastato eksploataciją ir vaikų ugdymą. Juk jeigu perki automobilį, nepridedi prie jo vertės sumos, išleistos degalams“.
Privačią mokyklą išlaikys
Partnerystės malonumų — ne vienas: sporto komplekse planuojama įkurti privačią futbolo mokyklą. Jai išlaikyti pinigų skirtų Savivaldybė, gavusi iš valstybės biudžeto mokinio krepšelį neformaliajam ugdymui. Tikimasi, kad toks krepšelis netrukus atsiras.
„Girdėjau, kad vienam neformaliojo ugdymo įstaigą lankančiam vaikui per metus būtų skiriama apie 2000 litų krepšelio lėšų, — sakė Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius. — Jeigu privačią futbolo mokyklą lankytų 750 vaikų, kaip planuojama, susidarytų apie 1,5 milijono litų.“
Meras J. Sartauskas dar patikslino, kad į Sporto kompleksą būtų perkelta Šiaulių futbolo akademija.
„Privatininkas vykdys Savivaldybės užsakymą ugdyti vaikus, todėl jam ir reikės mokėti už ugdymą. Juk mes ugdymui vis tiek skiriame lėšas, ar privatininkas stato futbolo maniežą, ar nestato“, — paaiškino J. Sartauskas.
Mokės ir Vyriausybė
Sporto komplekso valdytojams būtų mokama ir iš valstybės biudžeto, nes Vyriausybė skatina privačią ir viešą partnerystę.
Šiauliuose numatyta statyti ar įrengti tris objektus pagal tokios partnerystės principą: Sporto kompleksą, socialinius būstus bei kapines Daušiškių kaime.
Sporto komplekso statybomis jau domėjosi trys investuotojai. Visi jie — ne šiauliečiai.
Liepos arba rugpjūčio mėnesį miesto Tarybos posėdyje bus tvirtinamos sutarties sąlygos, organizuojamas konkursas. Po konkurso praėjus dviems mėnesiams gali prasidėti statybos darbai.
„Savivaldybė prie statybų neprisidės nė vienu litu. Ji pradės mokėti tik tada, kai pastatytas objektas atvers duris“, — teigė Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja A. Žalevičienė.
Pasibaigus 25-erių metų laikotarpiui, pasak A. Žalevičienės, Sporto kompleksas Savivaldybei turės būti sugrąžintas lygiai toks pat, kaip buvo pastatytas.
Paprašė 10 tūkstančių litų
„Būtina sutarties sąlyga, kad maniežas nevirstų vien komerciniu objektu, kaip atsitiko su Šiaulių arena. Reikia, kad futbolo maniežas tarnautų miesto visuomenei, o ne užsidirbinėtų iš miesto žmonių, vaikų“, — sakė Savivaldybės biudžetinės įstaigos “Šiaulių futbolo akademija“ direktorius Saulius Lesnickas.
Jo nuomone, maniežo valdytojai galėtų užsidirbti tik iš profesionalių futbolo varžybų.
„Prieš trejus metus mūsų akademija norėjo organizuoti vaikų futbolo turnyrą Šiaulių arenoje. Dešimt dienų būtume užėmę arenos aikštę. Arenos valdytojai pasakė, kad viena diena arenoje kainuoja 10 tūkstančių litų. Turnyras neįvyko“, — pasakojo S. Lesnickas.
Šiaulių futbolo akademijoje, pasak S. Lesnicko, sportuoja apie 500 miesto vaikų.
Arenai moka ir už vaikus
Šiaulių arena buvo pastatyta už valstybės lėšas ir perduota valdyti privačiai įmonei už koncesijos mokestį — kasmet Savivaldybė moka vidutiniškai po 740 tūkstančių litų.
Savivaldybė su arenos valdytojais yra sudariusi tokią koncesijos sutartį, kad arenoje įsikūrusioms Savivaldybės sporto mokykloms tenka mokėti net už patalpų nuomą. Nors arena — miesto nuosavybė. O gal jau ne?
Savivaldybė nuo 2007 metų iš viso beveik vieną milijoną litų yra sumokėjusi už arenoje sporto mokykloms nuomojamas patalpas ir joms teikiamas komunalines paslaugas.
V. Damulevičiaus teigimu, vakar jis kalbėjosi su Šiaulių arenos valdytojais apie naujos sutarties sudarymą, nes dabar galiojančioje sutartyje „yra daug dvilypumo, palankaus valdytojams“. Bet jis tvirtino, kad negalima žlugdyti arenos valdytojų iniciatyvos užsidirbti.
V. Damulevičius vadovauja Šiaulių arenos eksploatavimo koncesijos sutarties vykdymo priežiūros komisijai.
Pinigai „nuvedė“ iki prokuratūros
„Šiaulių kraštas“ atskleidė, jog su arenos valdytojais Všį “Pramogų sala“ tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Genadijus Mikšys pasirašė ne tokią sutartį, kokiai buvo pritarusi miesto Taryba. Ji balsavo už tai, kad gaudami pelną, arenos valdytojai patys mokėtų koncesijos mokestį į miesto iždą.
Savo parašu G. Mikšys, be Tarybos, „palaimino“ kitą sutarties formuluotę, leidžiančią arenos valdytojams nuolat gauti įmokas iš miesto biudžeto.
Gegužę Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Šiaulių arenos valdytojų galimo sukčiavimo stambiu mastu.
Nepaisant to, Šiaulių meras J. Sartauskas mano, jog „Šiaulių arena ir operatoriaus paskyrimas — etalonas visoms Lietuvos arenoms“: “Visiems rodoma, kaip gerai išėjo su arena. Tik Savivaldybės priežiūra arenos valdytojams buvo nekokybiška. Arenos operatorių paleidome per laisvai“.
RANKOS: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius: „Aš už viešosios ir privačios partnerystės principą statant Sporto kompleksą Dainų parke. Pastatytų maniežą, teiktų ugdymo paslaugas, mokėtume už ugdymo paslaugas — viskas būtų vienose rankose“.
PRIVATININKAS: Šiaulių meras Justinas Sartauskas: „Aš — už. Kai biudžetininkas tvarkosi, visiems lyg ir aiškiau, bet klausimas, ar ekonomiškiau? Todėl bent vieną sporto mokyklą galime turėti privačią.“
KOMERCIJA: Šiaulių futbolo akademijos direktorius Saulius Lesnickas įsitikinęs, kad Sporto kompleksas neturi tapti tik komerciniu objektu, kokiu tapo Šiaulių arena.
ALTERNATYVOS: Šiaulių savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė tikina, kad Sporto kompleksą būtina statyti ir valdyti privačiam verslui, arba šio komplekso miestas iš viso neturės.
Rita Žadeikytė
