Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatoriai skelbiasi surinkę reikalingą parašų skaičių. Juos dar tikrins Vyriausioji rinkimų komisija. Tuo metu kai kurios Europos Sąjungos (ES) narės ieško būdų, kaip įdiegti saugiklius, kad žemės būtų parduodama tik ją galintiems dirbti. Tačiau žiūrima, kad tai nepažeistų laisvo kapitalo judėjimo principų.
Draudimas parduoti žemę užsieniečiams kelia aistras ne tik Lietuvoje. Prieš šešerius metus į ES įstojusi Bulgarija numojo ranka į Briuselio pagrūmojimus ir daugiausia ultranacionalistų iš partijos „Ataka“ balsais dar 7-eriems metams pratęsė nuo naujųjų metų turėjusį nebegalioti draudimą parduoti žemę užsieniečiams.
Bulgarija jau sulaukė perspėjimo iš Europos Komisijos, o prieštaringam sprendimui nepritarę politikai perspėja, kad tokie žingsniai gali šaliai rimtai pakenkti.
„Yra įvairiausių argumentų šiuo klausimu, tačiau aš manau, kad esame Europos sąjungos nariai ir privalome laikytis savo įsipareigojimų. Turime įsiklausyti į visų piliečių baimes, bet reikia ir parodyti, kad ši problema nėra tokia baisi, kaip atrodo, ir kad ji nesukels papildomų rūpesčių ar rizikos bulgarų ekonominiam saugumui ir saugumui apskritai“, – sakė Europos Parlamento (EP) narys iš Bulgarijos Andrejus Kovačiovas.
„Ši problema kyla iš skirtingo dydžio tiesioginių išmokų žemdirbiams ir gyvenimo lygio skirtingose šalyse skirtumų, – sakė Sandra Kalnietė, ES narė iš Latvijos. – Tai ypač aktualu per paskutinius ES plėtros etapus prisijungusioms valstybėms, tačiau problemų dėl žemės kyla daugelyje bendrijos šalių“.
Bulgarija, kaip ir Lietuva, pereinamąjį laikotarpį, kai žemė neparduodama užsieniečiams, išsiderėjo stodama į ES, ir ši nuostata įrašyta stojimo sutartyje. Raginimus šią sutartį pakeisti politikos senbuviai vadina naiviais – esą teoriškai tokią procedūrą įmanoma įgyvendinti per maždaug ketverius metus, tačiau praktiškai nė neverta gaišti laiko ir švaistyti lėšų.
Žemės pardavimo užsieniečiams draudimai nebuvo įvesti nei 25 kartus už Lietuvą mažesniame Liuksemburge, nei 300 kvadratinių kilometrų ploto Maltoje. Tiesa, kai kurios šalys naudoja specialius saugiklius, tačiau jie turi nepažeisti Europoje nusistovėjusių laisvo kapitalo judėjimo principų.
„Latvija kaip tik šiuo metu svarsto keletą tokių projektų, jiems jau pritarė vyriausybė. – sako S. Kalnietė. – Mes norime įstatymais įtvirtinti, kad teisę įsigyti žemės Latvijoje turėtų tik ją dirbantys asmenys – tai yra žemdirbiai – arba verslininkai, įgiję su žeme susijusį išsilavinimą ir gaminantys tiesiogiai su žemdirbyste susijusius produktus“.
Pasak europarlamentaro Justo Vinco Paleckio, Vokietijoje perkant nedidelį žemės plotą leidimas nereikalingas. „O jeigu nori pirkti didesnį žemės plotą, tada reikia gauti leidimą iš Vokietijos žemių atitinkamų organų. Panašiai yra Prancūzijoje, panašiai yra Lenkijoje“, – aiškina jis.
Draudimas pirkti žemę užsieniečiams negalioja tiek Bulgarijoje, tiek ir Lietuvoje registruotoms užsienio kapitalo įmonėms. O visi suvaržymai parduoti žemę kitų valstybių piliečiams Lietuvoje nustos galioti kitų metų gegužę.
