Daukantų ūkyje Jonavos pašonėje – keli šimtai karvių. Kasdien atidžiai jas visas apžiūrėti būtų didžiulis iššūkis veterinarijos gydytojui.
„Kuo didesnis ūkis, tuo mažiau šansų tu turi prieiti prie kiekvieno gyvulio, todėl tos naujos technologijos atrenka mums konkrečius gyvulius“, – pasakoja veterinarijos gydytojas Virginijus Kanapė.
Tad šiame ūkyje kai kurios galvijų ligos nustatomos... tiesiog iš pieno.
„Nustatinėjam ketozę, medžiagų apykaitos sutrikimas, populiariai sakant, tai energijos trūkumas, ir mastitas – tešmens uždegimas, tai mes nustatom tiek vieną, tiek kitą ligą labai ankstyvoj stadijoj, kai dar nėra klinikinių požymių“, – aiškina V. Kanapė.
Vos raguotosioms prasideda melžimo metas – pieno mėginiai kaip mat keliauja į mini laboratoriją. O duomenys akimirksniu atsiduria kompiuteryje. Tad veterinarijos gydytojui belieka juos peržiūrėti ir jau aišku kuriai karvutei reikia atidesnės priežiūros.
Ir tai tik vienas būdų, leidžiančių užkirsti kelią ligoms ir išgelbėti ne tik vieną gyvulį, bet, jei liga užkrečiama, ir didžiulę bandą. Įtraimų keliantis gyvūnas iš karto izoliuojamas.
„Mes labai greitai galim užbėgti įvykiams už akių, pradžioje identifikuodami galimai sergantį gyvūną, o vėliau specifikuodami, kas tai galėtų būti, koks tai susirgimas, jau atliekant bazinius, klinikinius tyrimus“, – teigia LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkas Ramūnas Antanaitis.
Tad gyvulininkystės ūkiuose vis labiau populiarėja įvairiausios modernios technologijos – galvijų sveikatingumo stebėsenai naudojami įsagai ausyje, apynasriai su davikliais. Yra net specialios kapsulės, įsitvirtinančios karvės prieskrandyje.
„Registruoja 24/7 kas 10 minučių tinklainės turinio ph, temperatūrą, atrajojimo trukmę ir mes turime nemažai duomenų susijusių su gyvūno virškinimo sistema“, – kalba R. Antanaitis.
Pasak mokslininkų, nors inovacijos kainuoja – vienai karvei nuo keliasdešimties eurų per metus, jei ūkis didelis – sumos tūkstantinės, tačiau tai atsiperka. Mažėja kritusių gyvulių.
„Daugeliu atveju, kai tos sistemos nėra ar nenaudodavom. Mes turėdavom faktą – gyvūnas serga ir dažniausiai ta liga, tokia stadija, kai nelabai gali padėti tam gyvūnui, o čia, įsivaizduokit, jei mes pastebim čia ir dabar 10, 15 minučių ar valandos bėgyje kažkokį sutrikimą“, – tvirtina R. Antanaitis.
Anksti užfiksavus tam tikrą ligą, kartais net vaistų neprireikia. Pasak mokslininkų, taip sumažinamas ir antibiotikų vartojimas.
„Nekalbama dar apie gydymą, bet apie terapiją – gal pakeisti mitybą, panaudoti priemones ir kitas momentas. Jei mes pastebim ankstyvąjį arba polinkį sirgti šita liga, mes galim apsieiti be antibiotikų, mes galim panaudoti imunitetą stiprinančias priemones“, – pasakoja R. Antanaitis.
Mokslininkai sako pastebėję, kad šiltėjant klimatui greita reakcija į gyvūnų sveikatingumo rodiklių pokyčius tampa ypač aktuali. O modernios technologijos – nerimo signalus siunčia žaibiškai – trumposiomis žinutėmis ar elektroniniais laiškais.
Šiuo metu inovatyvios technologijos naudojamos tik karvių bandų stebėsenai, tačiau jas įmanoma pritaikyti ir kitų gyvulių – arklių, avių, ožkų sveikatingumui stebėti.
