Emilija Navickaitė
Nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Širvintų ir Trakų rajonų dalinosi patirtimi ir idėjomis, kaip rasti savo veiklai papildomų finansavimo šaltinių. Organizacijos daugiau ar mažiau ya susipažinę su galimybe gauti lėšų iš įvairių fondų, valstybės finansuojamų programų, pasipildyti biudžetą iš skiriamų 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau, kaip paaiškėjo susitikime, galimybių yra kur kas daugiau.
Susitikimas-seminaras buvo surengtas įgyvendinant socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programą, kurios tikslas – stiprinti nevyriausybinių organizacijų institucinius gebėjimus.
Tyrimų duomenimis, pastaraisiais metais NVO sektorius silpnėjo dėl krizės. Mažėjo gyventojų aukojamos lėšos. Organizacijų vadovams ir entuziastams vis dar trūksta patirties ir žinių, kaip motyvuoti verslininkus ir vietos bendruomenes prisidėti. Disponuodamos didesnėmis lėšomis NVO galėtų žymiau daugiau nuveikti savo bendruomenių, visuomenės labui.
Seminaro metu buvo siekiama atskleisti mechanizmus, kaip organizacijos gali prisitraukti papildomą finansavimą iš pelno siekiančių įmonių, įtraukti, sudominti jas savo veikla, parodyti naudas, kurias gauna komercinės organizacijos, remdamos NVO veiklas. Taip pat buvo kalbama apie organizacijų ekonominės veiklos planavimą bei jos įgyvendinimą.
Veiklas, kurioms nevyriausybinėms organizacijoms reikalingi pinigai, galima skirstyti į kelias pagrindines grupes – švietimui, kultūrinei veiklai, socialinei paramai.
VšĮ „Sodžiaus meistrai” iš Trakų rajono vadovė Dalia Beigienė pastebėjo, jog kiekvienam numatytam darbui reikalingas projektas, veiksmų planas. Pagrindinė šios įstaigos veikla – profesinis moksleivių rengimas. Rūdiškėse, senų apgriuvusių dirbtuvių vietoje šiandien veikia moderni profesinė mokykla, kurioje ruošiami staliai, dailidės, virėjai ir konditeriai. Mokykloje mokosi 70 jaunuolių ne tik iš Trakų, bet ir tolimesnių Lietuvos rajonų. Šiandien, kai darbo rinkoje ypač trūksta kvalifikuotų darbininkų, „Sodžiaus meistrų” absolventai ne ieškosi darbo, bet renkasi iš 3-5 pasiūlymų. Verslininkai juos graibstyte graibsto. Mokykla galėtų mokyti amato ir daugiau gabių jaunų žmonių, bet neturi bendrabučio. Jis pamažu statomas. Lėšos, gaunamos iš mokinių krepšelio padengia apie trečdalį išlaidų, reikalingų normaliai mokyklos veiklai, jaunuolių paruošimui. Vadovei ir mokyklos administracijai tenka gerokai pasukti galvą, kaip gauti trūkstamų pinigų.
„Rašome projektus, dalyvaujame konkursuose, ne vieną esame laimėję, tačiau to nepakanka. Turime nemažą draugų, verslo įmonių, ratą. Jos remia ir pinigais, ir medžiagomis. Svarbu labai aiškiai suformuluoti priežastį, kodėl mus turėtų paremti. Verslo įmonės supranta, kad mes ruošiame specialistus, kurie vėliau jose galės dirbti. Draugų tarpe yra ir tokių įmonių, kurios tiesioginės naudos negaus, bet supranta ir palaiko mūsų misiją – tai spaudos leidiniai, spaudos gamybos, kitų paslaugų įmonės, kurios mums teikia nemokamas paslaugas ar daro dideles nuolaidas. Kiekvienas neišleistas litas irgi yra pajamos. Antra vertus, ir patys dalyvaujame labdaringoje veikloje. Užsienio ambasadų rengiamai labdaros Kalėdų mugei Vilniaus rotušėje prikepėme meduolių, atsinešėme medžiagų jų marginimui. Svečiai patys puošė meduolius, džiaugėsi kūryba ir dosniai aukojo”, - patirtimi dalinosi D.Beigienė.
Širvintų miesto bendruomenė paremti švenčių organizavimą prašo vietos verslininkų. Pasak pirmininkės Alytės Skeberienės, rajone verslo įmonių mažiau nei paramos prašytojų. Šiemet antrus metus iš eilės Kultūros namų salėje rengiama Kalėdų labdaros mugė, koncertas. Liaudies meistrai ir amatininkai joje dalyvauja nemokamai, bet dalį pajamų aukoja bendruomenei. „Pernai surinkome 7 tūkst. Lt. Kiekvienas aukotojas gali pasirinkti, kam skiria savo pinigus. Žmonėms svarbu žinoti, kam jie padeda. Širvintose yra mažiau nei 6 tūks. gyventojų. Mes esame labai arti vienas kito, galbūt dėl to ir aukoti lengviau – nelieka klaustukų, ar tikrai mano skirti pinigėliai pasiekė tą, kuriam noriu padėti”, - sakė A.Skeverienė.
Norint paskatinti žmones prisidėti prie bendruomenės, NVO veiklos ne darbu, bet pinigais, tenka pasitelkti kūrybą ir išradingumą. Širvintose Derliaus šventėje šį rudenį buvo galima už kelis litus įsigyti loterijos bilietą. Kiekvienas bilietas buvo laimingas. Burtų keliu miestelėnai laimėjo savo pačių labdarai suneštas uogienes, sultis, daržoves, kitas rudens gėrybes.
Bendruomenė lėšas skiria socialiai remtiniems žmonėms. O vienas įdomiausių projektų – muzikos pamokos. Viena širvintiškė gražiai dainuoja, svajojo apie galimybę pasimokyti pas žinomą dainininkę Juditą Leitaitę. Bendruomenė iš spurintų lėšų padėjo išsipildyti jos svajonei.
