Balsas.lt jau rašė apie Vilniaus savivaldybei pavaldžios įmonės „Grinda“ gyvūnų karantinavimo bei buhalterinės apskaitos subtilybes. Šį kartą pažiūrėsime atidžiau į šios įmonės buhalterinius įrašus, paviešintus savivaldybės Audito ir kontrolės tarnybos.
Anot tarnybos ataskaitos, reikalavimų neatitiko bendrovės buhalterinė apskaita, o įmonės darbuotojų atlygis kas mėnesį keitėsi dėl paslaptingų koeficientų. Taip pat „Grinda“, palyginus su kitomis šalies bendrovėmis, taikė itin didelius įkainius kelių priežiūrai. Bendrovės direktorius Algimantas Vilūnas audito išvadas griežtai neigė, o Vilniaus savivaldybės komentarų portalui sulaukti nepavyko.
„Lanksti“ buhalterinė apskaita
Savivaldybės Audito ir kontrolės tarnybos darbuotojai atliko patikrinimą ir gegužės mėnesį pateikė stulbinamas išvadas. Jie aptiko keistą faktą – buhalterinę apskaitą, kurios įrašus galima bet kada ir bet kaip taisyti nepaliekant jokios žymos.
Įmonėje nėra vieningos buhalterinės apskaitos programos, kuri užtikrintų vientisą apskaitos sistemą, apjungtų visas apskaitos sritis, užtikrintų saugų apsikeitimą apskaitos duomenimis bei leistų šiuos duomenis apdoroti keliais būdais. Finansinės atskaitomybės duomenys suvedami paprasčiausia „Microsoft Excel“ programa, todėl visais apskaitos aspektais galima vykdyti pataisymus bet kuriuo laiku ir bet kuriomis suminėmis išraiškomis bei vykdyti pataisymus be atskiro dokumentavimo, bei registravimo.
Įmonėje nėra valdymo apskaitos, o tuo pačiu neskaičiuojami veiklos kaštai, remiamasi tam tikra ekonomine-gamybine analize, intuicija ir kvalifikuotais sprendimais.
„Grindos“ direktorius A. Vilūnas neigia šias Savivaldybės audito išvadas, sakydamas: „Teiginys apie neaiškią buhalterinę apskaitą visiškai nepagrįstas, nes nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei „Sodra“, nei nepriklausomas auditas jokių pretenzijų neturi. Čia tik galima diskutuoti dėl vienokios ar kitokios buhalterinės apskaitos programos taikymo“.
Veiklos rodikliai – ne visai tikri
Savivaldybės auditas nustatė, kad „Grinda“, galbūt , akivaizdžiai siekė nuslėpti tikruosius įmonės veiklos rodiklius. Įmonės finansinėje atskaitomybėje skelbiamas materialus ilgalaikis turtas nesutampa su didžiojoje buhalterinėje knygoje skelbiamu materialu ilgalaikiu turtu. „Grinda“ lietaus nuotekų tinklus balanse atvaizdavo 82 568 374 Lt, o didžiojoje knygoje, kur kaupiami visi buhalteriniai duomenys – 72 276 834 Lt, skirtumas – -10 291 540 Lt.
Panaši situacija ir su nebaigtais statyti vandens valymo įrenginiais. Jie atvaizduoti balanse – 17 264 553 Lt, o didžiojoje buhalterinėje knygoje – 27 556 093,46 Lt, skirtumas jau +10 292 540 Lt. Šie nebaigti įrenginiai didžiojoje knygoje atvaizduoti kaip nebaigta statyba, o balanse atvaizduoti kaip „lietaus nuotakų tinklai“.
Įprastai įmonei grėstų net du baudžiamojo kodekso straipsniai. Vienas – už melagingą duomenų pateikimą, kitas – už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą. Šiais dalykais nesusidomėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Prabangi gatvių priežiūra
Taip pat paaiškėjo, kad „Grindoje“ tariamai yra per dideli įkainiai už gatvių priežiūrą. Pavyzdys: asfalto, kurio kokybė kaip Laisvės prospekte, 1 kv. metro tiesimas „Grindoje“ kainuotų apie 200 Lt, „Kauno Keliuose“ – apie 100 Lt, „Panevėžio Keliuose“ – apie 90 Lt. Gatvės lopymas „Grindoje“ kainuoja apie 140 Lt už kv. metrą, „Kauno Keliuose“ ir „Panevėžio Keliuose“ – apie 70 Lt. „Grindos“ direktorius A. Vilūnas spaudai atsisakė pateikti oficialius įkainius, vadindamas tai „komercine paslaptimi“.
Galbūt nieko nuostabaus, kad „Grindoje“ įkainiai dvigubai ir daugiau didesni už kitų šalies įmonių įkainius. Pasirodo, gatves „Grinda“ prižiūri pagal 2006 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytus įkainius.
Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė šiai įmonei skola už gatvių ir kelių priežiūrą šiai dienai siekia apie 8,5 mln. Lt. Iš viso savivaldybė „Grindai“ skolinga per 12 mln. Lt.
Alga – pagal koeficientą
Kaip rašoma audito ataskaitoje, bendrovė naudoja savitą atlyginimų skaičiavimo metodą – kas mėnesį prie „Grindoje“ dirbančių asmenų pavardžių prirašomi nepagrįsti koeficientai, kurie koreguoja bazinį darbo užmokestį. Tačiau nėra jokių faktinių paaiškinimų, kodėl vienų darbuotojų alga didėja, kitų – mažėja.
Vieniems darbuotojams nekintama darbo užmokesčio dalis buvo didinama taikant didesnį koeficientą, kitiems – mažinama. Įmonėje nebuvo aiški darbo apmokėjimo sistema. Be to, darbuotojai nebuvo supažindinami su direktoriaus įsakymais dėl tam tikrų koeficientų. „Grindos“ vadovas Algimantas Vilūnas per mėnesį gauna iki 10 tūkst. Lt atlyginimą.
A. Vilūnas atmeta ir šiuos kaltinimus: „Bendrovės darbo užmokesčio nuostatos išdėstytos kolektyvinėje sutartyje. „Grinda“ yra uždaroji akcinė bendrovė ir gyvena bei funkcionuoja iš gaunamų pajamų, todėl apie jokį garantuotą pastovų darbo užmokestį negali būti ir kalbos. Kiekvieną mėnesį taikomas darbo indėlio koeficientas, priklausantis tiek nuo bendrovės veiklos, tiek nuo kiekvieno darbuotojo asmeniško indėlio“.
„Teiginys, kad nėra jokių faktinių paaiškinimų, kodėl vienų darbuotojų alga didėja, kitų mažėja, neatitinka tikrovės, nes tai detaliai aprašyta kolektyvinėje sutartyje“, - pridūrė „Grindos“ vadovas.
Savivaldybė tyli
Beje, nors „Grinda“ yra savivaldybės įmonė, pačios miesto savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyrius per dvi savaites nesugebėjo pateikti atsakymų nei į vieną žurnalistų užduotą klausimą.
Skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Savickienė sakė, kad buvo bandoma atsakymus derinti su savivaldybės specialistais ir su pačiu Vilniaus meru Viliumi Navicku, tačiau galiausiai nurodė kreiptis į „Grindą“.
Pažeidimų netaiso
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius Šarūnas Skučas gegužės mėnesio 19 d. savo sprendimu įpareigojo „Grindą“ per 180 dienų išspręsti problemą su lietaus nuotekų tinklų finansiniu atvaizdavimu bei dalį kitų pažeidimų sutvarkyti per 120 dienų. Tačiau, praėjus beveik keturiems mėnesiams, Kontrolės ir audito tarnyba informacijos apie problemų sprendimus vis dar neturėjo.
„Bendrovei pateikėme užklausimą ir atsakymo turėtume sulaukti iki trečiadienio. Jei jis bus neigiamas – aiškinsimės priežastis kodėl taip yra. Gal jie tam neturi galimybių ar nesupranta ką taisyti“, - aiškino S. Skučas.
Anot jo, jei pasirodys, kad pažeidimai netaisomi piktybiškai, tarnyba kreipsis į savivaldybės administraciją, kuri savo nuožiūra bendrovei gali paskirti tam tikras sankcijas.
Paulius Tumosa
