Bermudų trikampio teritorija, kurioje dėl neaiškių priežasčių pradingo arba buvo sunaikinta daugiau nei šimtas laivų bei lėktuvų ir žuvo kiek daugiau nei tūkstantis žmonių, liejasi nuo Bermudų salų iki Majamio (JAV), nuo Majamio iki San Chuano (Puerto Rikas) ir nuo San Chuano iki Bermudų salų. Toliau pateikiame dešimt galimų Bermudų trikampio paaiškinimų.
Žmogaus klaida
Vienas iš galimų, tačiau pačių neįdomiausių, Bermudų trikampio paslapties paaiškinimų yra paprasčiausia žmogaus klaida. Žinoma, žmonės padaro daugybę klaidų ir užtenka menkiausios, kad viskas taptų tikra tragedija.
Pati garsiausia Bermudų trikampio lėktuvo avarija įvyko 1945 metais, kuomet itin patyręs leitenantas Charles Tayloras neteko orientacijos ir po pratybų atvirame vandenyne nesugebėjo pasiekti Floridos krantų. Vis dėlto įdomu yra tai, kad Taylor radijo transliacijos metu pranešė, jog dėl neaiškių priežasčių sugedo lėktuvo kompasas. Savo ruožtu kariuomenė teigia, kad leitenantas Tayloras paprasčiausiai supainiojo Bahamų salų krantus su Floridos kranto linija.
Golfo srovė
Kitas galimas Bermudų trikampio paaiškinimas yra Golfo srovė – sūraus ir šilto vandens „upė“, tekanti vandenyno paviršiuje į šiaurę greta JAV rytinių krantų. Golfo srovė yra stipriausia ir greičiausia būtent Bermudų trikampyje, todėl dauguma mokslininkų mėgsta kaltinti ją dėl to, kad nėra surandamos paslaptingai dingusių lėktuvų ar laivų nuolaužos. Vis dėlto tai nepaaiškina, kodėl Bermudų trikampyje pradingsta lėktuvai ir laivai – Golfo srovę galima apkaltinti tik dėl nevaisingų gelbėjimo ekspedicijų.
Milžiniškos bangos
Panašiai, daugelis spėlioja, jog Bermudų trikampyje dauguma katastrofų įvyksta dėl milžiniškų bangų. Šis spėjimas iš dalies buvo patvirtintas tik 1995 metų sausio 1 dieną, kuomet ties Norvegijos krantais naftos gręžimo bokštą pasiekė 25 metrų aukščio banga – ir tai nėra didžiausia kada nors užfiksuota banga – Airijos krantuose mokslininkai susidūrė su dvigubai didesne banga. Nors tokios bangos susidaro tik kartą per 200 000 bangų, dėl dažnų uraganų ir Golfo srovės, tikėtina, jog Bermudų trikampyje daugelį katastrofų galėjo sukelti būtent milžiniškos bangos.
Metano hidratai
Kitas galimas Bermudų trikampio paslapties paaiškinimas yra metano hidratai – kristalinės struktūros metano dujos, panašios į ledą. Tokie metano hidratų telkiniai gali susidaryti giliai po vandeniu arba visai netoli jo paviršiaus. Būtent metano hidratai 2010 metais sukėlė giliavandenės „Horizon“ naftos gręžimo stoties katastrofą (JAV). Didžiulio metano dujų telkinio išsiveržimo į vandens paviršių metu net didžiausias pasaulyje tanklaivis būtų paskandintas per 10 sekundžių – niekas nespėtų išsigelbėti. Todėl Bermudų trikampyje keletą katastrofų mokslininkai norėtų priskirti būtent šiems, nors ir tiksliai nenustatytiems, telkiniams.
Uraganai ir audros
Bermudų trikampis yra uraganų „alėjoje“, kurioje kiekvienais metais yra užfiksuojami galingi uraganai. Nors šiuolaikinė technologija leidžia išvengti artėjančio uragano, paprasčiausiai pakeičiant plaukimo ar skrydžio kursą, vis dėlto egzistuoja itin nenuspėjamų bei pavojingų uraganų rūšis – mikroaudros. Tokios audros metu, nepriklausomai nuo uragano kategorijos, itin stiprus, beveik 250 km/h greičio vėjas pučia žemyn į vandens paviršių ir gali apversti arba paskandinti laivą. Toks vėjas, kuris netikėtai užklumpa net patyrusius pilotus, taip pat yra itin pavojingas lėktuvams.
Elektromagnetinis nukrypimas
Bermudų trikampis yra viena iš Žemės elektromagnetinio lauko skylių. Tokių skylių Žemėje, kuriose kompasas nerodo magnetinės šiaurės krypties, yra keletas. Žinoma, keliaujant Žemės paviršiumi, kompaso rodyklė rodo į magnetinę šiaurę, tačiau visuomet egzistuoja paklaida. Be to, Bermudų trikampyje tokie neramumai, kurie veikia kompasus, įvyksta labai retai. Vis dėlto kintantys Bermudų trikampio elektromagnetiniai nukrypimai iki šiol išlieka tikra paslaptimi.
Gravitacijos anomalija
Anksčiau buvo manoma, jog gravitacijos traukos anomalijos gali įvykti tik tokiuose milžiniškuose visatos kūnuose kaip Saulė. Vis dėlto dabar jau yra žinoma, jog pozityvios bei negatyvios gravitacijos anomalija gali įvykti kiekviename dangaus kūne.
Pirmąją gravitacijos anomaliją astronautai užfiksavo dar 1960 metais, kuomet dirbtinis palydovas, skriedamas aplink mėnulį, keletą kartų pakeitė orbitą. Tai įvyko dėl skirtingo svorio bei tankio medžiagų, kurių yra mėnulyje. Panašios, tačiau menkesnės anomalijos aptinkamos ir Žemėje. Pavyzdžiui, Šveicarijos Alpėse gravitacijos trauka yra mažesnė nei netoliese esančiame Paryžiuje (Prancūzija). Mokslininkai vis dar tiria, ar Bermudų trikampyje egzistuoja pozityvios gravitacijos anomalijos, kurios galėtų stipraus bangavimo metu truktelėti laivą po vandeniu bent 3 sekundėms, kurių pakaktų laivui apsiversti ar paskęsti.
Egzistuoja daugybė istorijų apie tai, jog Bermudų trikampyje ateiviai atlieka įvairius eksperimentus. Šis Bermudų trikampio paslapties paaiškinimas neturi jokių faktų, tačiau yra labai pamėgtas.
Plyšys keturių matmenų visatoje
Keturių matmenų visatos plyšys nebūtinai privalo būti kažkokia juodoji skylė, kurioje viskas tiesiog pranyksta. Daugelis mokslininkų tokį plyšį sulygina su laiko vartais, kurie gali bet kokį objektą perkelti laiku iš taško A į tašką B. Beje, tam, kad tai būtų įmanoma, reikia sulaužyti visus žmonijai žinomus fizikos dėsnius.
Povandeninė Atlantidos sala
Paskutinis ir dar vienas mažai tikėtinas Bermudų trikampio paslapties paaiškinimas yra tas, jog būtent ten yra mistiška povandeninė Atlantidos sala.
Dar 1968 metais povandeninis laivas 5 metrų gylyje greta Biminio salos, apie 75 kilometrai į rytus nuo Majamio (JAV), atrado tikėtinai žmogaus sukurtą beveik kilometro ilgio kalkakmenio taką, kuris vėliau buvo pavadintos Biminio keliu. Vėliau buvo aptikti dar du trumpesni takai bei du statiniai. Galbūt tai yra vieninteliai prieš daugybę metų paskendusios Atlantidos salos išlikę fragmentai, tačiau to įrodyti neįmanoma.
