Ne vienas vilnietis ar sostinės svečias pastebėjo ir piktinasi keičiamais ar naujai atsiradusiai šviesoforais. Ar tikrai kuriami „transporto koridoriai“ bus efektingi? „Vilniaus šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos“ projekto vykdytojai tvirtina, kad šiuo metu, kai vykdomi darbai, susidariusios spūstys – tik laikinas nepatogumas.
Naują projektą paruošė Vilniaus miesto savivaldybė ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“. „Kruopščiai išanalizavus Vilniaus miesto eismo srautus ir kitus duomenis projekte tiksliai numatyta, kur ir kokia nauja eismo valdymo įranga bus sumontuota, kokie šviesoforai bus keičiami. Dabar „Vilniaus šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos“ diegimo darbai vykdomi vadovaujantis šiuo projektu, todėl jokie šviesoforų ar kitos įrangos statymo sprendimai nepriimami subjektyviai ar chaotiškai“, – teigia projekto vadovė Dovilė Vaitelytė.
Sostinėje eismo sistema kaip ir Austrijos Graco mieste
Vilniaus mieste numatyta rekonstruoti net 208 sankryžas. Sostinėje diegiama „Siemens“ automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistema sėkmingai veikia įvairiuose pasaulio miestuose: Abu Dhabyje (JAE), Atėnuose, Budapešte, Bolzano ir Brescia (Italija), Ženevoje, Berlyne, Štutgarte, Potsdame, Dortmunde. Vilniaus sistema bus analogiška antrajame pagal dydį Austrijos Graco mieste įdiegtai ir ten puikiai veikiančiai sistemai.
Šiuo metu jau baigiamos rekonstruoti centrinės Vilniaus miesto dalies sankryžos, pvz., Pylimo g., Konstitucijos pr., ir pradedama dirbti periferinėse miesto dalyse.
Daugelis pastebi, kad kai kuriose sankryžose dar neseniai pastatyti nauji šviesoforai vėl keičiami naujais. Projekto vadovė tvirtina, kad tokios sankryžos yra rekonstruojamos ir įranga modernizuojama tiek, kiek tai yra būtina, kad visus Vilniaus mieste veikiančių šviesoforų valdiklius būtų galima apjungti į vieningą centralizuoto eismo valdymo sistemą.
Sistemai skirta 77 ar 145 milijonai litų?
Norom ar nenorom, bet kyla klausimas „kiek ši vieninga sistema kainuos“. Automatizuotos šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos įdiegimui teks atseikėti 76,568 mln. litų. Į šią sumą įeina ne tik šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos, bet ir devynių posistemių įrengimas. Tai yra – dispečerinės-valdymo centro, ryšių sistemos (kad sankryžos „susišauktų“ su eismo valdymo centru), viešojo transporto prioriteto suteikimo (vėluojančiam autobusui ar troleibusui greičiau įjungiama žalia šviesa), kintamo pranešimo ženklų (įvairių informacinių švieslenčių), vaizdo stebėjimo, greičio ir raudonos šviesos matavimo, vairuotojų informacinė sistema www.sviesoforai.lt .
145 mln. – tai anksčiau žiniasklaidoje skelbta projekto kaina. Projekto vadovė teigia, kad ši suma apima ne tik automatizuotos eismo reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimą, bet ir finansavimo kaštus ir sistemos eksploatacijos kainą per 10 metų.
Išrausti šaligatviai – tik laikinas nepatogumas
Vykdomas projektas yra kompleksinis, todėl jo vykdytoja UAB „Urbico“ turi atstatyti ir išraustus šaligatvius. Projekto vadovė tvirtina, kad atstatomus darbus griežtai kontroliuoja Vilniaus miesto savivaldybės žemės darbų priežiūros poskyris, koordinuoja infrastruktūros projektų skyrius. Garantiją darbams suteikia rangovas, todėl atsiradus defektams privalės sutvarkyti.
Šviesoforai kas 50 metrų užtikrins efektyvų eismą
Kai kuriose Vilniaus gatvėse, tarkime nuo centro link Antakalnio poliklinikos šviesoforai pastatyti kas 50 metrų. Eismo dalyviai nerimauja, ar nuo to tikrai bus efektyvesnis eismas? Ar neuždusime nuo išmetamųjų dujų kai šitiek automobilių stovės laukdami žalio signalo?
Diegiamos sistemos vadovė tvirtina, kad sistemos tikslas yra tas, kad visi važinėtume transporto koridoriais, o ne lokaliomis sankryžomis, kaip dabar. Todėl turėjo atsirasti naujų reguliuojamų sankryžų, kad būtų galima kontroliuoti eismo srautus iš šalutinių kelių nereikšmingose sankryžose. Sankryžoje visada vieniems dega raudona, kitiems žalia šviesa, tad bet kuriuo atveju yra laukiantys ir važiuojantys. Pradėjus veikti sistemai, ši problema išsispręs, nes sistema, įvertinusi transporto srautą, garantuos efektyviausią sankryžos pralaidumą visomis kryptimis ir užtikrins, kad nebūtų be reikalo laukiančių, kai kitomis kryptimis nėra važiuojančių transporto priemonių.
Oksana Pliškina
