Ne veltui Lietuva vadinama "švogerių kraštu", nes atrodo, kad čia viskas bendra - televizijos vienu metu pradeda rodyti kone identiškas laidas ar filmus su tuo pačiu aktoriumi. Prekybos centrai kaip susitarę dalija lipdukus, už kuriuos gali įsigyti puodų, arba vienu metu skelbia nuolaidas tai pačiai prekių grupei. Supanašėjimų pilna ir kitose sferose, nes idėjų vagystės Lietuvoje laikomos visiška norma.
Kartais atrodo, kad Lietuvoje yra tik viena komercinė televizija, nes kone visos dirba identiškai. Jei šoka TV3, šoka ir LNK, jei dainuoja LNK, dainuoja ir TV3, paskui viena po kitos puola ieškoti talentų. Žinoma, plagiatorių etiketės kratosi visi ir pirštais rodo į konkurentus.
Tačiau televizijų atstovai patvirtino, kad idėjų vagystės nėra labai retas reiškinys. Tiesiog einama lengviausiu keliu - jei konkurentų laida susikrovė didelius reitingus, reikia padaryti analogą ir patraukti žiūrovus savo pusėn.
"O svarbiausia, kad tie plagiatai dažniausiai būna sėkmingi", - atsiduso TV3 televizijos programų direktorius Jurgis Jefremovas.
Perka iš užsienio
LNK Savireklamos skyriaus redaktorius Gediminas Malaškevičius įvardijo kelias tokio supanašėjimo priežastis. Dažniausiai tokie populiarūs projektai kaip žvaigždžių duetai ar talentų paieškos pirmiausia prasideda užsienyje. Ir tik laiko klausimas, kuri Lietuvos televizija pirma pritaikys vieną ar kitą projektą mūsų rinkai.
"Būna, kad mus kaltina, esą plagijuojame užsienio televizijas. Bet tai netiesa. Mes perkame iš užsienio kompanijų laidų formatus. O kita televizija gali nupirkti panašų formatą iš kitos kompanijos. Skirtumai bus tik minimalūs", - aiškino J. Jefremovas.
Beje, jis neslėpė, jog pasitaiko ir taip, jog viena televizija nusiperka laidos formatą, o kita tiesiog jį nuplagijuoja.
"Be to, dažnai Lietuvos prodiuseriai savo laidas siūlo kelioms televizijoms. Viena televizija nuperka projektą, o kita išklausiusi tik "pasiskolina" idėją", - sakė G. Malaškevičius.
Taip vienu metu keliose televizijose gali atsirasti kone identiškos laidos tik skirtingais pavadinimais. Pavyzdžiui, rudenį per LNK buvo rodomas "Supertortas", o per TV3 - "Rožių kerai". Arba dabar per TV3 rodomas "3 butas", o konkurentų televizijoje - "Baras pas Violą".
Atvirai nesipyksta
Televizijų atstovai labai nenoriai kalbėjo apie vykstančius ginčus dėl to, kuri kurią plagijuoja. Abu pokalbininkai užsiminė, kad yra buvę tokių ginčų, bet esą nesinori veltis į atviras diskusijas.
"Galiu pasakyti tik tiek, kad ne kartą esame kreipęsi į formato pardavėjus, kai mes nuperkame laidos formatą, o kiti tik "pasiskolina". Tokiais atvejais formato pardavėjai mus turi apginti", - sakė G. Malaškevičius.
J. Jefremovas savo ruožtu tikino, jog TV3 visuomet stengiasi pabėgti nuo konkurentų ir vengia, kad abiejų didžiųjų Lietuvos komercinių televizijų tinkleliai būtų vienodi. Esą konkurentų strategija tuo pat metu rodyti identiškas laidas jį stebina.
"Būna, kad tuo pačiu metu net rodomas filmas su tuo pačiu aktoriumi. Mes norėtume konkuruoti skirtingais produktais, tačiau konkurentai nuolat pakoreguoja savo tinklelį ir mums nepavyksta pabėgti", - sakė J. Jefremovas.
"Didelė sėkmė ir menas skirtingose televizijose sudėlioti laidas taip, kad jos tarpusavyje konkuruotų", - savo ruožtu teigė LNK atstovas G. Malaškevičius.
Stebi vieni kitus
"Dabar, kai yra tokia arši konkurencija dėl kiekvieno pirkėjo, naudojamasi pačiomis įvairiausiomis priemonėmis, net ir nesąžiningomis. Tikrai būna, kad paskelbus kokią nors akciją, už kelių dienų identiška paskelbiama ir kitam tinklui priklausančiame prekybos centre. Pavyzdžiui, mes paskelbiame, kad vienai prekių grupei suteikiame 40 procentų nuolaidą, tai konkurentai po kelių dienų tai pačiai prekei suteikia 45 procentų nuolaidą", - sakė "Maxima LT" atstovė spaudai Renata Saulytė.
Ne vienas pirkėjas pastebėjo, kad panašios yra ne tik prekybos centrų akcijos, bet ir reklama. Dabar kone visi prekybos centrai per televiziją ir spaudoje paeiliui informuoja pirkėjus, kokias prekes ir už kokią kainą galima pas juos įsigyti. Atrodo, kad visiems reklamą kūrė tie patys užsakovai.
Pasak R. Saulytės, dabar konkurencija tokia arši, kad prekybos centrai stebi vieni kitų veiksmus tarsi per didinamąjį stiklą. Jei vieni sumažina kainas, kiti tuoj pat elgiasi lygiai taip pat, nes dabar niekas nenori turėti "brangiausio prekybos tinklo" etiketės.
Puodai - visur
Kone aiškiausi bendros idėjos pavyzdžiai - dalijamos lojalumo kortelės, beveik visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose praūžusi akcija, kai pirkėjai rinko lipdukus ir vėliau už juos su nuolaidomis galėjo įsigyti rankšluosčių, puodų ir kt.
"Rinkos tyrimai rodo, kad didelė dalis Lietuvos pirkėjų nėra prisirišę prie vieno konkretaus prekybos centrų tinklo. Be to, dažnas lietuvis piniginėje nešiojasi kelias ar net visų prekybos centrų nuolaidų korteles. Dėl to mes buvome pradininkai kitų lojalumo skatinimo formų - rinkti lipdukus ir už juos ką nors gauti. Džiaugiamės šių akcijų rezultatais, nes ir krizės laikotarpiu, ir tada, kai konkurentai bandė paraleliai jas kopijuoti, rezultatai pranoko mūsų lūkesčius", - sakė bendrovės "Rimi Lietuva" atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė.
Prekybos tinklų atstovai svarstė, kad ne visuomet idėjos yra vagiamos iš konkurentų. Tiesiog yra tiriama rinka, aiškinamasi, kokie yra pirkėjų poreikiai, domimasi užsienio šalių patirtimi. Tad dažnai panašios idėjos esą gali šauti ir vienu metu.
"Tokios lojalumo akcijos Europoje sėkmingai vyksta jau dešimtmečius, lieka tik jas pritaikyti Lietuvos rinkai ir mūsų pirkėjų poreikiams. Todėl pasakyti, kad vieni nusikopijavo nuo kitų, negalima. Taip yra daugelyje verslo ir kultūros sričių. Kartais tiesiog geros idėjos kybo ore, tačiau kartais bandoma pritaikyti ir sėkmingą kito rinkos žaidėjo ėjimą", - sakė parduotuvių tinklo IKI atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta.
Be to, pasak "Maxima LT" atstovės R. Saulytės, didelį vaidmenį vaidina gamintojai. Jie suinteresuoti, kad būtų vykdomi žaidimai, loterijos, įvairios akcijos, kurios populiarintų jų produkciją ir skatintų vartojimą.
"Žinoma, būna skaudu, kai išgrynintą idėją kas nors tiesiog pasiskolina. Tačiau jau pripratom ir nesiveliame į ginčus, kas buvo pirmesnis. Nes, kita vertus, norint, kad akcija būtų pavykusi, jai reikia iš anksto pasiruošti, kartais prireikia mėnesio, kad tiekėjai parūpintų reikiamą kiekį akcijinių prekių. Jei akcijos idėją pavogsi ir viską darysi spontaniškai - prekių kiekis bus ribotas. Taip tik suerzinsi pirkėjus ir jie, neradę akcijinių prekių, kitą kartą gali pas tave nesugrįžti. Taigi pats didžiausias kontrolierius yra pirkėjas", - pasakojo R. Saulytė.
"Lengva iškilti mažesniems"
Simonas BARTKUS, Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas:
Panašūs dalykai vyksta visame pasaulyje, tiesiog kadangi Lietuvos rinka labai maža, viskas taip akivaizdžiai ir matyti. Šitoks suvienodėjimas aktualus visoms rinkoms, kur dominuoja keli stiprūs žaidėjai. Šitaip yra su mūsų prekybos centrais, televizijomis, mobiliųjų ryšių bendrovėmis. Susidarius tokiai situacijai tiesiog atsiranda erdvės reikštis smulkesniems žaidėjams, kurie pasiūlę originalią idėją greitai gali iškilti. Pavyzdžiui, taip atsitiko su mobiliųjų ryšių bendrovėmis. Kai prieš daugelį metų "Omnitel" ir "Bitė" tarpusavyje konkuravo, kurios ryšys geresnis, atsirado "Tele2", kuri nekreipė dėmesio į ryšio kokybę, o viliojo klientus mažomis kainomis. Ir jai pavyko.
Dabar televizijose irgi vyksta tas pats. TV3 ir LNK įnirtingai tarpusavyje kovoja ir bando viena kitą perspjauti, tačiau kasmet jų kartu atriekta auditorijos bei reklamos pyrago riekė vis mažėja. Normalu, juk jei aš nemėgstu kriminalinių laidų, o abi televizijos vienu metu rodo tokias, aš ieškosiu originalesnio televizijos kanalo.
Kurį laiką, kol prekybos centruose vyksta kainų karai, pirkėjui gal ir naudinga, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje žmonės tiesiog praranda įvairovę.
Edita GUDAVIČĖ
