Kartu su trečią vasarą Londone leidžiančia pažįstama nuėjome į vieną iš čia įsikūrusių agentūrų, kurioje ji jau buvo dirbusi. Apie įdarbinimo agentūrų ir darbuotojų teises turėjau labai nedaug žinių, tačiau ši agentūra paliko gana pamokančią patirtį, kuria norėčiau pasidalyti ir su kitais, galbūt esančiais panašioje situacijoje ar ketinančiais ieškoti darbo.
Nieko neverti apmokymai
Mano draugė ieškojo darbo visu etatu, o man reikėjo darbo vakare arba savaitgaliais. Jokios darbo patirties prieš tai nebuvau turėjusi, tad abejonių, ar apskritai gausiu darbą, buvo ne viena. Agentūros biure mane pasitiko vadybininkas su registracijos anketa rankose. Turėjau labai daug klausimų, pavyzdžiui, ar bus apmokymai, kaip bus mokamas atlyginimas, kokias gausiu garantijas, ar gausiu kokią nors sutartį ir panašiai, bet į tai nebuvo kreipiama dėmesio, o tiesiog atmestinai atsakoma: „Yes, yes, no problem.“
Tuomet pamaniau, jog agentūros darbuotojai turi daug darbo, nes žmonių tą dieną buvo tikrai daug, ir atėjus kitą kartą, galėsiu viską išsiaiškinti. Taigi nuėjau užpildyti registracijos anketos, kurioje, kaip ir daugelyje anketų, buvo pateikiami pagrindiniai klausimai dėl išsilavinimo, ankstesnės darbo patirties, taip pat prašoma pateikti NIN bei banko sąskaitos numerį.
Tada dar šių duomenų neturėjau, tačiau apie tai pranešusi vadybininkui, gavau atsakymą: „No problem.“ Neinformuotumas mane jaudino, tačiau maniau, kad per apmokymus, į kuriuos buvau užregistruota jau kitą dieną, viską išsiaiškinsiu. Atėjusi kitą dieną, išvydau visai ne tai, ko tikėjausi. Visų pirma, apmokymai vyko ne visą valandą, o jų principas buvo toks – apie 15 žmonių sėdėjo prie vieno bendro stalo ir klausėsi vadybininko, taip pat reikėjo parodyti, kaip nurenki lėkštes nuo stalo. Jokios apčiuopiamos naudos iš jų negavau, išskyrus tris A4 formato lapus su ta pačia girdėta vadybininko informacija. Žinoma, po nepilnos valandos, apmokymus vedęs vadybininkas išskubėjo savo reikalais, tad pasikalbėti su juo progos negavau.
Necenzūriniai žodžiai ir nemandagus elgesys
Dar prieš einant į agentūrą, draugė buvo įspėjusi, jog ši agentūra renka dešimties svarų įdarbinimo mokestį. Apie galimą mokestį jau buvau girdėjusi, todėl daug apie tai negalvojau, tačiau kai viena iš darbuotojų įžūliai pradėjo iš manęs jų reikalauti prieš einant į apmokymus, kilo įtarimai.
Apskritai darbuotojai elgėsi ypač nemandagiai bei atmestinai tiek su savo klientais, tiek su kolegomis. Niekas nesikeitė kas kartą ten nuėjus, į rūpimus klausimus nebuvo atsakoma. Kai kalbėjausi su darbuotoja dėl paskirtos pamainos, žmogus, įsiterpęs į mūsų pokalbį, buvo palydėtas keiksmais. Vyriausioji vadybininkė taip pat nesilaikydavo jokio etiketo nei prieš kolegas, nei prieš žmones, atėjusius registruotis į agentūrą – nemandagus tonas, necenzūriniai žodžiai.
Per daug žmonių vienoje darbo vietoje
Po apmokymų vadybininkas visiems liepė nusipirkti juodas kelnes, juodus marškinius, liemenę ir batus. Nusipirkusi tą pačią dieną nunešiau parodyti, bet vadybininkas mane nusiuntė pas kitą darbuotoją, kuri pasakė, jog užregistruos mane dirbti, jei nusipirksiu dar baltus marškinius bei sijoną. Darbą jau turėjau kitą dieną, tačiau už visą aprangą buvau sumokėjusi 43 svarus. Taigi buvau išleidusi jau 53 svarus, įskaitant įdarbinimo mokestį.
Iš viso agentūroje dirbau 5 pamainas – 19 valandų. Mums buvo duoti datų sąrašai, kai bus mokami atlyginimai ir kurie turėjo būti sumokėti čekiais arba pervesti į banko sąskaitą. Užregistravimas į pamainą, kaip ir visur, vyko skambučio arba žinutės būdu. Pati pirma darbo pamaina praėjo gana sklandžiai, nes atėjus į darbą, buvo viskas paaiškinta, dirbau 8 valandas su pertrauka.
Kalbėjau su kitais darbuotojais, kurie skundėsi, jog agentūra į vieną darbo vietą užregistruoja per daug žmonių. Kitą pamainą man buvo pasakyta, jog dirbsiu 8 valandas, tačiau atėjus į viešbutį, vadybininkai kalbėjo kitaip – jie nustebo, jog atėjo tiek daug darbuotojų. Ne kartą yra tekę matyti, kaip dalis atėjusių žmonių yra išprašomi namo. Kitas pamainas dirbau po 2–3 valandas, nors buvau informuota apie 8 darbo valandas. Jau po kelių darbo pamainų buvau nusivylusi per mažu darbo valandų skaičiumi ir nusprendžiau palikti šią agentūrą.
Problemos dėl atlyginimo
Kai atėjo laikas atsiimti atlyginimą, pasitikrinau savo elektroninį paštą, jame radau išdirbtų valandų skaičių ir atlyginimą, tačiau valandų buvo per mažai. Kitą dieną nuėjus į agentūrą, man buvo pasakyta, jog pinigai bus sumokėti iki kito pirmadienio, tačiau pirmadieniai vis ėjo, o atlyginimas nebuvo sumokėtas.
Kai sulaukiau skambučio su darbo pasiūlymu, užsiminiau apie atlyginimą ir sulaukiau nejaukios tylos, darbuotoja sutriko. Tada atsisakiau dirbti ir daugiau jokių žinių iš agentūros nebesulaukiau. Nuėjusi aiškintis dėl nesumokėto atlyginimo, išgirdau vėl tuos pačius žodžius, jog ateičiau kitą kartą ir čekius tikrai gausiu, tačiau jų taip ir nesulaukiau.
Apibendrinimas: išankstinis domėjimasis – būtinas
Taigi ši agentūra pareikalavo daugiau išlaidų nei pajamų. Mano draugė, dirbusi 6 darbo dienas po 8 valandas už mėnesį gavo vos 150 svarų. Keisčiausia tai, jog dirbusi toje agentūroje praeitais metais su panašiomis problemomis nebuvo susidūrusi – atlyginimas buvo mokamas laiku ir už atitinkamą valandų skaičių.
Nuėjus į kitą agentūrą, jos vadybininkas pasakojo, jog iš tiesų buvusios agentūros pasitikėjimas tarp žmonių yra sumažėjęs ir agentūra pradėjo sunkiai tvarkytis su mokesčiais. Paklaustas apie tai, kas svarbiausia agentūros darbuotojų ir žmonių bendravime, jo nuomone, yra nuoširdus ir mandagus elgesys, šypsena, paslaugumas, aiškumas. Labai svarbu atėjus į agentūrą išgirsti visus reikiamus atsakymus į rūpimus klausimus bei gauti apie darbą atitinkamoje agentūroje patvirtinantį dokumentą. Taip pat prieš einant į agentūrą būtinai reikia pasidomėti apie ją internete ar paklausinėti pažįstamų iš anksto. Dabar dirbu agentūroje, kur atlyginimas yra mokamas laiku, apie viską esu išsamiai informuota ir neturiu jokių nusiskundimų.
