„IBM“ mokslininkai, panaudodami DNR molekules, bando sukurti mažas schemas, kurios būtų mažesnių, galingesnių kompiuterių pagrindas.
„Kompanija tiria būdus, kaip DNR molekulės galėtų būti organizuojamos į schemą ant lusto paviršiaus, kur veiktų milijonai mažų nanotūbelių ir nanodalelių. Toks nanotūbelių ir nanodalelių tinklas galėtų veikti kaip laidai ir tranzistoriai ateities kompiuteriuose“, - pasakojo „IBM“ mokslininkai.
„Per daugelį dešimtmečių lustų gamintojai kūrė vis mažesnes ir mažesnes schemas ant lustų paviršių, siekdami didinti greitį ir mažinti energijos sąnaudas. Šiandien greičiausi asmeninio kompiuterio lustai yra pagaminti naudojant 45 nanometrų technologijos procesą, bet proceso kritimas žemiau 22 nanometrų ribos po kelių metų taps daug sudėtingesnis ir brangesnis“, - sakė Bob Allen, vyresnysis „IBM“ tyrimų vadybininkas.
Nauja technologija remiasi Kalifornijos Technologijos instituto mokslininko Paul Rothmund darbu, atliktu prieš kelerius metus. Jis suvokė tai, kad DNR molekulės gali pačios susirinkti į tokias formas kaip trikampiai, kvadratai ir žvaigždės. Metodas pasinaudoja šiuo natūraliu DNR gebėjimu įtraukti į save didelius kiekius sudėtingos informacijos, kuri gali būti pritaikyta įvairiems veiksmams. Gamindami lustą, mokslininkai iš pradžių kuria litografinius šablonus - struktūras, iš kurių padarytos grandinės. Jie naudoja tradicines lusto gamybos technologijas. Po to mokslininkai panaudoja DNR molekules ant silicio paviršiaus iš mažų trikampių ar kvadratų. Tai mokslininkai vadina DNR origamiu.
„IBM“ mokslininkai, dirbantys su „Rothmund“, suvokė, kaip į sluoksnį dėti milijonus nanotūbelių ar nanodalelių, kad jie sukibtų, suformuodami mažas integruotas grandines. „Jei mes galime tinkamai ir labai tiksliai padėti šiuos mažus origamius ant kapsulės paviršiaus, tada galima naudoti DNR tam, kad sukurtume nanograndinių ploštes“, - sakė B. Allen.
„IBM“ tyrinėtojas ir vienas iš straipsnio apie pasiekimus autorių Greg Wallraff sakė, jog DNR struktūros gebėjimas pačiai susirinkti yra pagrindinis elementas, būtinas tam, kad būtų pasiektas didesnis dizaino ir lustų gamybos tikslumas. „Nanogamybos sunkumo laipsnis sparčiai didėja“, - kalbėjo jis.
B. Allen vis dėlto sako, kad kol kas anksti kalbėti apie tai, jog tokia technologija bus pradėta naudoti praktiškai, bet tuo tikima. Jei planai pavyktų, tai puslaidininkiai būtų mažesni, greitesni ir efektyvesni.
Justinas Grinius
