Netrukus aštuonioliktąjį gimtadienį švęsiantis Lietuvos Daviso taurės rinktinės narys Lukas Mugevičius išvyko į JAV, kur žais paskutiniuose jaunių turnyruose savo karjeroje.
Rimvydas Mugevičius - Luko tėtis ir treneris - savo mintimis apie Luko laukiančius iššūkius ir jo perspektyvas dalinasi su tinklapio doublefault.lt bendruomene.
- Rimvydai, Lukas išvyksta į paskutines jaunių varžybas savo karjeroje - JAV vyksiančius „Eddie Herr International“ ir „Orange Bowl“ turnyrus. Kaip vertinate Luko karjerą jaunių tenise?
- Vertinu gerai. Kiekvienas etapas turi savo pradžią ir pabaigą. Kiekvienas sportininkas turi savo tikslus. Žaidžiant su bendraamžiais mums svarbiausia buvo šlifuoti tam tikrus žaidimo aspektus, techninius dalykus, taktiką. Ir tai sėkmingai darėme žaisdami su geriausiais pasaulio jaunaisiais tenisininkais.
Taip, Lukas netapo stipriausiu pasaulyje aštuoniolikmečiu tenisininku, kaip tai buvo pavykę, pavyzdžiui, Ričardui. Tačiau mes, kaip komanda, turime savo matymą ir tikiu, kad čia įgytos patirtys Lukui bus naudingos ateityje.
Šiek tiek gaila, kad šiemet taip ir nepavyko patekti į pagrindines jaunių Didžiojo kirčio turnyrų varžybas. Kažkur vis pritrūkdavo. Ir trūkdavo labai nedaug - poros sėkmingiau sužaistų epizodų, gero geimo ar panašiai. Tačiau tikiu, kad tokie pralaimėjimai grūdina. Ypač, jei po jų padarai tinkamas išvadas.
- Didžiąją šio sezono dalį Lukas praleido antroje pirmo ITF jaunių šimtuko pusėje. Ar galėjote būti aukščiau?
- Galėjome. Tačiau, kaip jau minėjau, mes akcentavome ne reitingą, o kitus dalykus. Lukas gali kaip lygus kautis su visais jaunių pirmo šimtuko žaidėjais, tačiau yra daug reitingo neturinčių bendraamžių, mačai su kuriais būtų ne ką lengvesni. Pamenu, prieš kelis metus Lukas pirmame berods keturiolikmečių turnyro Prancūzijoje rate gan smarkiai pralaimėjo mums nepažįstamam vietiniam vaikui. Po visko paklausėme jo, kodėl jis nedalyvauja kituose tarptautiniuose turnyruose. Atsakymas buvo paprastas: o ko man ten važiuoti? Aš ir savo kaime dar ne visus nugaliu.
- Laukia naujas etapas - vyrų tenisas. Ar nebaisu? Juk net ir patiems geriausiems jauniams, kaip rodo Ričardo pavyzdys, apsiprasti vyrų tenise prireikia nemažai laiko.
- O ko bijoti? Juk siekiame to nuo pirmos Luko treniruotės. Neturiu iliuzijų, kad perėjimas bus lengvas. Lukas yra vėlyvo brendimo. Ir būtent kol kas skirtingos fizinės jo ir varžovų galimybės krito į akį stebint Luko žaidimą „Futures“ serijos turnyruose. Manau, kad brendimo prasme mums bus labai svarbūs ateinantys dveji metai.
Jei kalbėti apie techninę žaidimo pusę, Luko arsenalas gana platus. Ir tai yra gerai. Nes branda ir fizinė jėga vis tiek kada nors ateis. O per vėlai pradėjęs šlifuoti technikos elementus į šiuolaikinio teniso traukinį gali ir nebespėti.
- Iš jūsų samprotavimų galima suprasti, kad pradžioje pralaimėjimų gali būti daugiau nei pergalių?
- Gali. Net priprasti prie kitų greičių, kitos jėgos, kitokio žaidimo konstravimo, kitokios aplinkos reikės laiko. Ir kantrybės. Nes pralaimėjimai gniuždo.
- Ar užteks tos kantrybės?
- Man užteks. Lukui, tikiuosi, taip pat.
- Apie kažkokius konkrečius tikslus ir reitingus, matyt, kalbėti dar anksti?
- Turbūt. Nes niuansų ir klaustukų sporte labai daug. Tačiau aš būčiau laimingas, jei per pirmus du ar tris vyrų teniso metus Lukas atsidurtų pirmo ATP penkišimtuko apylinkėse.
- Perėjimas į vyrų tenisą susijęs ne tik su įvairiais žaidimo aspektais. Dar yra ir finansiniai dalyvavimo turnyruose klausimai.
- Taip, vyrų tenisas, be jokių abejonių, yra brangesnis nei jaunių. Jauniuose mes dažniausiai laimėdavome kelis vieno turnyro susitikimus, be to, dar žaisdavome dvejetus. Kol žaidi turnyre, tau nekainuoja gyvenimas, maitinimas, kiti panašūs dalykai. Dabar gi patys turėsime spręsti visus šiuos klausimus.
Rėmėjų paieška taps dar rimtesniu mano galvos skausmu. Tačiau ir dabar, greta kasdienio Luko treniravimo, dirbu ir šį darbą. Tad lyg ir nieko naujo. Naudodamasis proga noriu padėkoti Mstislavo Rostropovičiaus paramos ir labdaros fondo komandai, ilgą laiką rėmusiai Luką.
Įdomu, kad kartais sulaukiame ir visai netikėto dėmesio. Štai, pavyzdžiui, į paskutinius savo turnyrus JAV su Luku išvykstame dėka Roberto Javtoko ir Pauliaus Jankūno finansinės paramos. Taip, krepšininkų! Ačiū jiems labai!
- O jei perėjimas užsitęs? Ir nesvarstot JAV universiteto alternatyvos?
- Ne, kol kas nesvarstome. Tiesiog tikime, kad mums pavyks užsikabinti vyrų tenise. Žinoma, metams bėgant šis požiūris gali keistis. Tačiau kol kas Lukas nori būti ne studentas, o profesionalus sportininkas.
- Lukas jau kuris laikas yra Lietuvos Daviso taurės rinktinės narys. Artėja mačas su Kipru...
- Tikrai labai laukiame šio mačo. Taip, su Kipro rinktinės lyderiu Marcos Baghdačiu Lukui, matyt, sužaist dar nepavyks. Bet iš patirties žinau, kad treniruotės su Ričardu ir Laurynu Lukui yra labai naudingos. Ir smarkiai jį motyvuoja.
Be to, tai bus pirmas kartas, kai teniso mačas Lietuvoje vyks didelėje erdvėje - Šiaulių arenoje. Noriu tai pamatyti. Ir tikiu, kad mūsų komandą ten palaikys bent keli tūkstančiai karštų sirgalių.
