„Aš augau tuo ir galvojau, kad būsiu dainininkė, operos dainininkė. Bet atsitiko taip, kaip atsitiko, aš ja netapau. Tai va aš, jeigu būtų galima grąžinti kažką atgal, tai grąžinčiau kokius dvidešimt metų atgal. Ir viską keisčiau kardinaliai ir daugiau turėčiau pasitikėjimo, tiek, kiek turiu dabar“, – laidoje „Greiti pietūs“ pasakojo dainininkė.
Dar vienas dalykas, kurį V. Genytė-Marazienė darytų kitaip, jei tik galėtų atsukti laiką atgal – stotų į tuometinę Konservatoriją, dabar – Muzikos ir teatro akademiją. Kaip teigė dainininkė, ji ten stotų tol, kol įstotų. O štai prisimindama savo vaikystę, pirmąjį sužibėjimą didžiojoje scenoje, V. Genytė-Marazienė atviravo, kad gaudavo šūsnis laiškų iš gerbėjų, tačiau pati jiems neatrašydavo.
„Aš gaudavau po penkis, šešis, septynis, kartais po dešimt laiškų per dieną. Jie yra pas mano tėtį namuose surišti. Jų yra labai daug, aš neskaičiavau. Rašydavo labai daug, aišku, dažniausiai vaikai rašydavo, bet ir suaugę rašydavo. Aš jų neskaitydavau, neįdomu man buvo. Mano tėtis skaitydavo man laiškus ir atrašydavo į juos. Tais laikais vadybininkų tai nebuvo... ir tuo turėjo užsiiminėti tėvai. Aš buvau užimta mergaitė“, – juokėsi pašnekovė. Tačiau dainininkė prisipažino, kad iki šiol yra dėkinga visiems savo gerbėjams ir žmonėms, rašiusiems jai laiškus.
Visą laidos „Greiti pietūs“ įrašą galite išgirsti www.ziniuradijas.lt/epizodas/2015/10/08/greiti-pietus/49064
Griežtai draudžiama ŽINIŲ RADIJO paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti ŽINIŲ RADIJĄ kaip šaltinį.
