Gyvendami Europos Sąjungoje (ES) jau seniai užmiršome, ką reiškia sienos tarp valstybių. Įmonės, siekdamos kelti darbuotojų kvalifikaciją ar ieškodamos naujų plėtros galimybių, vis dažniau komandiruoja darbuotojus į užsienį. Kasmet į kitas ES šalis komandiruojama beveik milijonas europiečių. Trečiadienį Europos Parlamentas balsavo už griežtesnę komandiruočių priežiūrą ir tvirtesnes komandiruotų darbuotojų teises.
Piktnaudžiavimo eros pabaiga
Iki šiol pasitaiko atvejų, kai darbdaviai piktybiškai naudojasi komandiruočių sistema pažeisdami darbuotojų teises. Ne sykį inspektoriai yra nustatę, kad įmonė yra įsisteigusi vienoje šalyje, tačiau realiai veikia kitoje. Dažniausiai kompanijos būstinė formaliai įkuriama ten, kur mažesni mokesčiai, o darbuotojams mokami mažesni atlyginimai. Taip apsukrūs verslininkai bando sutaupyti.
Trečiadienį priimtas Europos Parlamento sprendimas nebeleis nesąžiningiems darbdaviams naudotis įstatymų spragomis ir apgaudinėti darbuotojus. Europarlamentarų patvirtintose naujosiose taisyklėse numatyti kriterijai, kurie valstybėms padės nustatyti, ar komandiravimas nėra fiktyvus. Kartu užtikrinta, kad komandiruojant darbuotojus nebūtų fiktyviai naudojamasi savarankiškai dirbančiojo statusu, kuris darbuotojui suteikia mažesnę socialinę apsaugą. Bendrovės, kurios komandiruoja darbuotojus, taip pat bus griežčiau kontroliuojamos. Europarlamentarai įsitikinę, kad šioje srityje būtina imtis veiksmų. „Viena pamatinių ES laisvių – laisvė teikti paslaugas – turi būti įgyvendinama kartu užtikrinant darbuotojų teises. Naujuoju teisės aktu bus prisidėta prie ekonomikos augimo ir stabilumo ES“, – pabrėžia šį teisės aktą kuravusi Europos Parlamento narė iš Lenkijos Danuta Jazłowiecka (Europos liaudies partija).
Pažeidimus nustatys lengviau
Lietuvos darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis sako, kad Europos Parlamentui priėmus naują direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo, inspektoriai galės lengviau nustatyti atvejus, kai darbdavys piktnaudžiauja komandiruotėmis ir žmones komandiruoja fiktyviai. „Požymius, kurie rodo, kad komandiruotė gali būti netikra, žinome iš patirties. Tačiau dirbti bus gerokai lengviau, kai Europos Parlamentas susistemino šiuos požymius ir sukūrė jų sąrašą, o mes oficialiai galėsime naudotis jame pateiktais pavyzdžiais“, – džiaugiasi V. Mačiulaitis.
Darbo inspekcijos vadovas pastebi, kad iki šiol būdavo sunkoka nubausti darbdavius net ir nustačius pažeidimą. Bejėgė būdavo ir tos šalies, kurioje komandiruotas darbuotojas dirba, inspekcija. Europos Parlamento nariai numatė, kad įstatymą pažeidusiam darbdaviui teks atsakyti pagal šalies, kurios teisė buvo pažeista, įstatymus, o baudos išieškojimas ar kitokios bausmės vykdymas bus perduodamas tai šaliai, kurioje įmonė įregistruota.
Europos Parlamento priimtos direktyvos dėka darbo inspekcijos turės glaudžiau bendradarbiauti: jeigu viena šalis nustatys pažeidimą, kita galės pateikti daugiau informacijos apie joje registruotą įmonę. Tikimasi, kad artimesni institucijų ryšiai padės geriau užtikrinti darbuotojų teises.
Darbdaviams – daugiau pareigų
V. Mačiulaitis pastebi, kad darbdaviams atsiranda prievolė informuoti darbo inspekciją, jeigu įmonė komandiruoja darbuotojus į kitą šalį. Negana to, darbdaviai privalės darbo sutartis ir kitus svarbius dokumentus laikyti darbo vietoje, nors iki šiol įstatymai to nenumatė. Tikimasi, kad didesnis inspekcijų informuotumas ir galimybė patikrinti dokumentus leis geriau kontroliuoti situaciją ir užkirsti kelią galimiems pažeidimams.
Be to, Europos Parlamentas numatė, kad iki šiol skirtingai vedama apskaita visoje ES bus suvienodinta. Anot V. Mačiulaičio, tai duos naudos ir pačioms įstaigoms, o inspektoriai galės aiškiau identifikuoti pažeidimus.
V.Mačiulaitis atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šiol atsakomybė už pažeistas komandiruotų darbuotojų teises teks ne tik komandiravusiai įmonei, bet ir tam darbdaviui, kuriam komandiruotasis dirba. Tai reiškia, kad atsakomybe dalinsis ir rangovas, ir subrangovas. Numatyta, kad pagrindinis darbų rangovas ir subrangovas kartu atsakys už atlyginimo komandiruotiems darbuotojams mokėjimą (ar nemokėjimą) laiku. Šios nuostatos bus privalomos statybų sektoriui, kuriame kyla itin daug tokio pobūdžio problemų, o dėl kitų ūkio šakų ES valstybėms leista apsispręsti pačioms. Visiems prieinama informacija
Europos Parlamento nariai taip pat užtikrino, kad darbuotojai gaus daugiau informacijos apie savo teises. Šalys turės sukurti interneto svetaines, kuriose bus visa komandiruojamiems darbuotojams svarbi informacija apie jose taikomus darbo sutarties reikalavimus, socialines sąlygas, taip pat sveikatą ir saugą darbe. „Valstybine ir kitomis populiariausiomis kalbomis turės būti nurodyti pagrindiniai tos šalies darbo rinkos faktai: darbo laikas, atostogų trukmė, minimalus atlyginimas ir kita“, – vardija Socialinės apsaugos ir darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Polijančuk. Naujas darbuotojų komandiravimo taisykles Europos Parlamentas patvirtino trečiadienį. Kadangi susitarimas su ES Taryba šiuo klausimu yra pasiektas, nebeliko kliūčių joms įsigalioti. Šalys turės jas įgyvendinti per dvejus metus.
