Anot tarnybos, ši baudžiamoji byla buvo sujungta iš 21 atskiro ikiteisminio tyrimo, o bendra ieškinių suma siekia bemaž 300 tūkst. eurų. Nusikalstamos veikos buvo daromos 2010-2013 metais.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, sukčiavimus vykdžiusi koordinuota grupė savo veiklai buvo pasitelkusi penkias pačių valdomas įmones. Per šias įmonės sukčiai susitardavo dėl sandorių su rinkoje sąžiningai veikiančiomis statybų prekes parduodančiomis ar paslaugas teikiančiomis įmonėmis.
Su nieko neįtariančiais žmonėmis raštu buvo susitariama dėl būsimų paslaugų ar prekių, sudaromos fiktyvios sutartys, kuriose būdavo nurodoma, kad pagrindinis užsakovas yra kita pačių sukčių valdoma įmonė. Tuomet užsakovas rangovams pervesdavo dalį sutarto užmokesčio, tačiau aiškiai neapibrėždavo bankinio pavedimo paskirties. Patikėję, kad sandoris yra tikras, prekių ir paslaugų tiekėjai įvykdydavo savo įsipareigojimus.
Jau suteikus prekes ir paslaugas dalį sumos pervedusi įmonė kreipdavosi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodydavo apgaulingus duomenis apie pinigų pervedimo aplinkybes ir reikalaudavo priteisti iš prekes ar paslaugas suteikusios įmonės neva be pagrindo avansu pervestus pinigus ir delspinigius.
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad įtariamieji tokių, su nekilnojamo turto prekyba, vystymu ar nuoma, susijusių schemų turėjo ir daugiau.
Bylą nagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismas. Už sukčiavimą įgyjant didelės vertės svetimą turtą kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Ikiteisminį tyrimą atliko FNTT Vilniaus apygardos pareigūnai, jį kontroliavo Generalinė prokuratūra.
