Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK) trečiadienį apsvarsčius pasiūlymus Tautinių mažumų įstatymo projektui į jį vėl grįžta dvikalbės lentelės.
Prieš porą savaičių komitete buvo pritarta kitokiam pasiūlymui - tautinių mažumų kalba šalia lietuviškų užrašų leisti tik pačių tautinių mažumų ar bendrijų įregistruotus pavadinimus.
Tačiau trečiadienį komitetas pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovo Jaroslavo Narkevičiaus pasiūlymui, kad tautinių mažumų gyvenamose teritorijose tautinių mažumų kalba šalia lietuvių galės būti „informaciniai užrašai ir viešieji užrašai“.
Komitetas trečiadienį pakeitė dar vieną konservatoriaus Valentino Stundžio siūlymą, kuriam prieš porą savaičių to paties komiteto nariai buvo pritarę. Konservatoriaus iniciatyva buvo pritarta, kad tautinių mažumų gyvenamose vietovėse asmenys, nepakankamai mokantys valstybinę kalbą, gali į vietos įstaigas ir organizacijas žodžiu kreiptis savo gimtąja kalba, bet raštvedybą institucijos turėtų užtikrinti valstybine kalba.
J.Narkevičiaus siūlymu trečiadienį grįžta prie pirminės projekto versijos, kad „administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, valstybės ir savivaldybių institucijose, įmonėse ir organizacijose greta valstybinės kalbos gali būti vartojama tos tautinės mažumos kalba“.
Priimti Tautinių mažumų įstatymą, kuris leistų ir dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles tautinių mažumų gyvenamose teritorijose, siekia Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Šios partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis ne kartą yra pabrėžęs, kad valdantieji žada paramą minimam projektui ir jis bus priimtas dar šioje pavasario sesijoje. Projektas kol kas nebuvo svarstytas plenariniame posėdyje.
J.Narkevičiaus inicijuotas projektas, kuriam Seime po pateikimo buvo pritarta 2010 metais, siūlo grąžinti anksčiau galiojusią Tautinių mažumų įstatymo redakciją.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
