Gegužės pradžioje STT pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu, kurio taikiniu tapo Seimo narys E. Masiulis – įtariama, kad koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis politikui perdavė 106 tūkst. Eur kyšį už partijos veikimą koncerno naudai. Kiek vėliau pranešta, kad E. Masiulio namuose rasta apie 250 tūkst. Eur, kurie esą galėjo būti įgyti neteisėtai, taigi įtarimai politikui pasipildė neteisėtu praturtėjimu.
Pirmadienį STT smogė dar kartą, tačiau jau ne į liberalų, o į Darbo partijos stovyklą – ikiteisminio tyrimo taikiniu tapo „darbiečių“ vicepirmininkas V. Gapšys, turint duomenų, kad per jį tas pats „MG Baltic“ viceprezidentas už itin didelės vertė kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, jog jie veiktų koncerno interesams.
Liberalas neteko amo, o „darbietis“ prisiminė „triusikų“ istoriją
STT pareigūnai tiek E. Masiulio, tiek ir V. Gapšio atveju krėtė politikų darbo kabinetus Seime, jų namus, atliko dokumentų, informacinių laikmenų poėmius. Tačiau politikų reakcijos buvo kardinaliai skirtingo.
E. Masiulis, užkluptas žiniasklaidos, prie savo namų, kuriose buvo atliekamos kratos, durų slenksčio ne tik atrodė suglumęs, išsigandęs. Tai patvirtino ir jis pats, pabrėžęs, kad yra „žmogiškąja prasme labai sukrėstas“. Politikas, neatsakęs į klausimą, ar ėmė kyšį, atsitvėrė tylos sienos, o tos pačios dienos, kai vyko kratos, vakare pranešė pasitraukiantis ir iš Liberalų sąjūdžio pirmininko posto, ir iš Seimo nario pareigų.
Tuo metu „darbietis“ V. Gapšys po STT kratų jo kabinete Seime prie žurnalistų žengė su plačia šypsena veide, rankose laikydamas E. Masiulio dovanotą knygą, juokaudamas, kad ši knyga tapo įkalčiu tyrime. Be to, V. Gapšys neprarado humoro jausmo ir kalbėdamas apie kratas jo namuose, net su ironija prisimindamas istoriją, kuomet vadinamąją Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą tyrę pareigūnai jį namie kratos metu užklupo tik su apatiniais.
„Buvau šį kartą apsirengęs, palyginus praeitu kartu, kai aš sakiau, kad su trumpikėmis atėjau. Šį kartą buvau su kostiumu, deja, be švarko tik“, – kalbėjo V. Gapšys.
Po apklausos STT „darbietis“ V. Gapšys taip pat nevengė atsakinėti į jam užduodamus klausimus bei teigė nesijaučiantis padaręs kažką nusikalstamo.
Skirtingai negu E. Masiulis „darbietis“ trauktis iš partijos ir Seimo kol kas neketina.
„Darbietis“ patirties turi daugiau
V. Gapšiui susidūrimas su teisėsaugos pareigūnais – ne naujiena. „Darbietis“ tebėra vienas pagrindinių veikėjų daugiau negu dešimtmetį besitęsiančioje vadinamojoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, kurioje jis Apeliacinio teismo pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Šis sprendimas apskųstas Aukščiausiajam Teismui.
Portalo tv3.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) humanitarinių mokslų daktaras, politologas Algis Krupavičius teigė, jog ši patirtis V. Gapšiui greičiausiai pasitarnauto ir STT tyrimo dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu atveju.
„Be abejo, V. Gapšys yra labiau patyręs, nes buvo vienas pagrindinių Darbo partijos buhalterijos bylos įtariamųjų, atlaikė visą teismų maratoną, kuris nėra visiškai pasibaigęs, bet artėja prie pabaigos“, – pažymėjo politologas.
A. Krupavičius pastebėjo, jog E. Masiulio ir V. Gapšio situacijos yra skirtingos, taigi ir politikų reakcijos į teisėsaugos veiksmus yra nevienodos.
„Pas E. Masiulį buvo rasti pinigai didelėmis sumomis ir matyt tuo atveju jokio kito kelio nebuvo likę, o dėl V. Gapšio reikia palaukti. Kol kas bent jau iš paties V. Gapšio viešų pasisakymų neatrodo, kad STT, nepaisant kratų ir dokumentų peržiūrų, turi kokių nors rimtų įkalčių.
Jeigu įtarimai turės realų pagrindą pasitvirtinti, V. Gapšys veikiausiai pasielgs taip, kaip elgėsi E. Masiulis ar, tarkime, kaip V. Andriukaitis. Bet turi būti svarūs įtarimai. Politikui reikia laiko apsiginti, įrodyti savo tiesą ir jis tada pasiryžta radikaliam žingsniui. O galbūt tos kratos atliktos dėl tam tikros pusiausvyros, simetrijos – nes viena partija yra opozicijoje, o kita – valdžioje, juolab, kad už Darbo partijos velkasi juodosios buhalterijos šleifas? Gali būti įvairūs taktiniai teisėsaugos institucijų sprendimai. Šią minutę jokių toli einančių išvadų daryti negali ir net neįmanoma“, – svarstė politologas.
Ginsis iki paskutinio kraujo lašo?
A. Krupavičiui antrino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Kęstutis Girnius akcentuodamas, kad E. Masiulis kyšininkavimo istorijoje, panašu, yra įklimpęs daug giliau, taigi ir jo reakcija, palyginti su V. Gapšio elgesiu, gerokai skiriasi.
„Kai E. Masiulis labai greitai atsistatydino iš partijos pirmininko, tai jis norėjo apsaugoti partiją. Kai jis tuo pačiu metė Seimo nario mandatą, man tai atrodė truputį keista, nes faktiškai tu galėtum pasakyti „aš esu nekaltas ir toliau dirbsiu Seime, kol įrodysiu savo tiesą“. Tai yra viena galimybė paaiškinti jo elgesį.
Kita galimybė paaiškinti E. Masiulio sprendimą yra, kad jis pagautas su tokiais įkalčiais, kad negali išsisukti. Atrodo, kad taip ir buvo. Pareigūnai, panašu, faktiškai rado tuos 250 tūkstančius eurų jo bute, taigi jo kaltė yra beveik įrodyta ir mėginti gintis yra gerokai sudėtingiau, tai politikas nutarė visiškai atsiriboti ir nuo Seimo nario mandato.
V. Gapšio atveju pareigūnai, panašu, nieko nerado. Aš nustebčiau, jeigu rastų, nes jau dvi savaites kalbama apie E. Masiulį, tai, jei kas būtų priėmęs kyšį ir turėtų nešvarių pinigų, tai aš įsivaizduoju, kad jie paimtų pinigus ir išmestų į upę, kad nebūtų galimybės sugauti. Taigi, dėl V. Gapšio jie (teisėsaugos pareigūnai – tv3.lt) nieko tokio konkretaus neturi, kaip turi dėl E. Masiulio. Ir tada, be abejo, V. Gapšys tikisi, kad jo atveju kaltę nebus lengva įrodyti“, – komentavo K. Girnius.
VU TSPMI dėstytojas akcentavo, kad Darbo partijos atstovai, kaip jau ne kartą parodė „darbiečių“ bandymai išsaugoti teisinę neliečiamybę Seime, stengiasi gintis kone visomis įmanomomis priemonėmis, taigi, pasak K. Girnius, V. Gapšys šios tradicijos laužyti neturėtų.
„Darbiečiai“ yra linkę galvoti, kad iki kol jų kaltė yra neįrodoma teisme, jie ginsis beveik visomis galimomis priemonėmis. Ir manyčiau, kad V. Gapšys šitą mėgins ir dabar. Aišku, svarbus klausimas – ar V. Mazuronis darys kokį nors spaudimą. Bet norėdamas daryti tą spaudimą jis turėtų žinoti, kuo konkrečiai V. Gapšys yra kaltinamas ir kokios rūšies yra įkalčiai.
Aš manau, kad V. Gapšys lauks, kol teisėsaugos pareigūnai neturės kietų įrodymų, įkalčių, jis turės polinkį sėdėti kiek galima ilgiau, kol kiti atims tą neliečiamybę“, – kalbėjo politologas.
Neturi, ko prarasti
„Kai E. Masiulis buvo pagautas, jis priklausė partijai, kuri turėjo realias galimybes laimėti rinkimus. Tas jo pagavimas labai stipriai kirto partijai, tai E. Masiulio nusišalinimas buvo toks solidarumo ženklas partijai – nors juos į duobę pakiš, bet stengiasi, kad ta duobė nebūtų tokia gili. O „darbiečių“ padėtis yra visai kitokia – niekas jiems neprognozuoja sėkmės Seimo rinkimuose. Kalbama apie 6-7 procentus populiarumą, taigi jų padėtis yra kitokia“, – atkreipė dėmesį K. Girnius, kalbėdamas apie tai, kodėl į kyšininkavimo skandalą patekęs V. Gapšys apie traukimąsi iš Darbo partijos nekalba.
VDU profesorius A. Krupavičius, klausiamas, ar V. Gapšys galėtų pasekti E. Masiulio pavyzdžiu ir pasitraukti iš Darbo partijos, pažymėjo, jog viskas priklausys nuo to, ar partijai kyšininkavimo istorija taps kenksminga.
„Galima mėginti apsiginti, jei juolab įtarimai nėra pakankami, liekant politikoje. Bet tokiu atveju paprastai politinė partija, kuriai atstovauja politikas, gali kentėti, prarasti vieną ar kitą procentą rinkėjų paramos, ypač artėjančių rinkimų kontekste. Jeigu politikui nepavyksta greitai suvaldyti situacijos, tai, matyt, tas antras kelias yra geresnis, tai yra dėti ant stalo Seimo nario mandatą, šiek tiek pasitraukti nuošalėn ir mėginti įrodinėti savo tiesas.
Jeigu tai būtų kadencijos vidurys, politikas jaustųsi teisus, tai tuomet, ko gero, pasilikimas politikos arenoje gal atneštų daugiau dividendų, nes politikas išsaugotų galimybę kalbėti viešai. Vis dėlto, artėjančių rinkimų kontekste toks kelias gali turėti daugiau minusų, nes daliai rinkėjų nereikia jokių įrodymų, pagrindimų – jiems įtarimų faktas, teisėsaugos institucijų kratos yra pakankamas argumentas, kad vienas ar kitas politikas kaltas. Kadangi visuomenėje tokios nuotaikos yra paplitusios, tai atsistatydinimo kelias gali būti visai tinkama išeitis“, – aiškino A. Krupavičius.
