Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį paskelbė ilgiau nei pusmetį vykusio tyrimo dėl verslo įtakos politikams išvadas.
Nusivylė V. Baku
Po išvadų paskelbimo LNK žurnalistas Tomas Dapkus savo „Facebook“ paskyroje piktinosi ne tik pačių išvadų turiniu, bet ir tyrimą vykdžiusio komiteto pirmininku valstiečiu Vytautu Baku.
„Visų vyriausybių „Rosatomui“ atiduota tikriausiai milijardas ar daugiau. Viskam dirigavo „Rosatom“ politinis patarėjas Jonas Tamulis. Kitos firmos net negalėjo dalyvaut konkursuose. Ir čia nieko valstybė nenori atsiimt. O ataskaitoje bedančiai pareiškimai, ir kad Tomas Dapkus susitikinėjo su Kęstučiu Puidoku.
Iš esmės dabar reiktų tirti tuos, kurie rašė ir slėpė J.Tamulį ir plačius gilius jo ryšius tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje, kuriuos įnirtingai toliau tebeslepia. <...> Beje, „rašoma apie mane, bet nutylima, kad „Rosatom“ gulė ir kėlėsi prie „Mg Baltic“ vadovų durų, reikalaudami mane kuo skubiau atleisti.
Beje, šiandien didelis asmeninis nusivylimas Seimo NSGK pirmininku Vytautu Baku. Tai vienas nesąžiningiausių politikų Lietuvoje, nuslėpęs daugybę dalykų. Kiti komiteto nariai galėjo būti ir suklaidinti, bet jis ne“, – „Facebook“ rašė V. Bakas.
Maža to, jis žada „pačiu artimiausiu metu“ skelbi informaciją apie tai, kaip „veikia „Rosatom“, koks jų ryšys su „MG Baltic“ bei svarbiausiais aukštais politikais ir pareigūnais.
Susilaikė nuo komentaro
Tačiau pats V. Bakas sakosi nenorintis komentuoti komentarų.
„Dapkus tikrai yra geras žurnalistas, aš buvau pas jį laidose. Jis darė vienas pirmųjų sudėtingą temą apie „Rosatom“ įtaką. Bet aš tikiuosi, kad jis savo gebėjimus ir toliau išnaudos valstybės labui“, – tv3.lt sakė V. Dapkus.
Primename, kad gegužės pradžioje nutekėjus Valstybės saugumo departamento medžiagai, paaiškėjo, kad LNK žurnalistas T. Dapkus ir tuometinis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis bei su jais bendradarbiavę koncernui nepriklausančių žiniasklaidos priemonių atstovai, rinkdami informaciją apie sau neparankius asmenis ir manipuliuodami šia informacija ne tik siekė savanaudiškų tikslų, bet ir darė poveikį politiniams procesams.
Minėta šantažo požymių turinti veikla vertinama kaip piktnaudžiavimas konstitucine teise gauti ir skelbti informaciją.
