Mokesčių inspektoriai nustatė, kad vienoje Telšių bendrovėje šiemet „vokeliuose“ galimai išmokėta apie 115 tūkst. litų neapskaityto darbo užmokesčio.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pranešimą apie baldus gaminančioje ir juos eksportuojančioje bendrovėje neteisėtai mokamus atlyginimus gavo VMI pasitikėjimo telefonu 1882. Atlikus patikrinimą įmonėje, jos administracinėse patalpose rasti neoficialūs algalapiai su daliai darbuotojų skirtomis už rugpjūtį išmokėti sumomis bei apie 12 tūkst. litų grynųjų pinigų.
Tikrindami pasitikėjimo telefonu gautą gana tikslią informaciją kur ir kada šiuo momentui mokami „vokeliai“, mokesčių inspekcijos specialistai kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais bendrovėje užklupo jos buhalterę, bebaigiančią atsiskaityti su darbuotojais. Tai, kad tądien buvo „algų“ diena, patvirtino kabinete ant stalo sudėliotos pinigų kupiūros bei rasti oficialūs darbo užmokesčio žiniaraščiai ir neoficialiai mokamos dalies juodraščiai, kuriais buhalterė bandė atsikratyti, greitomis slėpdama juos šiukšlinėje. Pagal juodraščius, iš viso per 14 tūkst. litų „vokeliuose“ jau buvo atsiėmę 34 darbuotojai, dar keliems išmokėti nespėta. Vienam darbuotojui išmokėtos neapskaityto darbo užmokesčio sumos siekė nuo 130 iki 900 litų.
„Oficialiuose paaiškinimuose įmonės buhalterė pripažino išmokėjusi žiniaraščiuose užfiksuotas ir darbuotojų parašais patvirtintas pinigų sumas. Bandyta įtikinti, esą tokiu būdu įmonėje darbuotojams mokami gamybos meistrų skiriami priedai už padarytą darbą, nors oficialiais dokumentais joks priedų mokėjimas nėra įteisintas. Įmonėje iš viso dirba apie pusantro šimto darbuotojų, didžiajai daliai jų mokamas vos minimalus oficialus atlyginimas. Tolesnio tyrimo metu bus aiškinamasi, iš kur sukauptos neapskaitytos lėšos įmonės „vokeliams“, tuo pačiu bus vertinamas įmonės savininkų turtas ir pajamos“, – sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė, pažymėdama, kad dėl galimai apgaulingai vedamos įmonės buhalterinės apskaitos medžiaga bus perduota teisėsaugai, įmonės vadovui gresia baudžiamoji atsakomybė.
Pasak G. Rimkienės, didelė darbo užmokesčio mokėjimo „vokeliuose“ rizika būdinga ne tik gamybos, bet ir paslaugų, mažmeninės prekybos, autoremonto, statybų veikloms. Šiuo metu Klaipėdos AVMI, įvertinusi turimus duomenis apie įmones, kuriose didžioji darbuotojų dalis tariamai dirba ne pilną darbo dieną, jiems mokamas mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, yra atsirinkusi mokesčių mokėtojus, kurie turi pasiaiškinti dėl tokios situacijos. Pritrūkus motyvuotų argumentų išsklaidyti mokesčių administratoriaus įtarimus dėl galimai nedeklaruojamų visų gautų pajamų ir neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo, įmonės sulaukia griežtų kontrolės veiksmų.
Šiemet sausį – rugsėjį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pasitikėjimo telefonu Klaipėdos AVMI gavo 90 proc. daugiau pranešimų apie galimus įvairius mokestinius pranešimus, pranešimų dėl galimai buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo skaičius išaugo 137 proc.
