Lietuvos biudžeto išlaidos mažėja lėtai dėl klaidingo visuomenės įsitikinimo, jog didžiausią surinktų biudžeto pajamų dalį pasiglemžia valdininkai, nors didžiausios išlaidos tenka švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai – sritims, kurių finansavimo žmonės apkarpyti nenori. Taip apie išlaidų mažinimą kalba finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri teigė esanti pasirengusi trenkti į snukį kiekvienam, kuris mano, jog išlaidos nemažėja dėl valdininkijos.
„Palyginkime 2008-uosius ir 2009-uosius metus. 2009-ieji metai buvo išlaidų mažinimo metai, išlaidos sumažėjo 1 proc., pajamos sumažėjo 30 proc. Bet jeigu kas nors pasakys, kad išlaidos nemažėja dėl to, kad valdininkija išlaidauja, tai esu pasirengusi tokiam žmogui, atsiprašau už pasakymą, trenkti į snukį, nes skaičiai rodo visiškai kitą dalyką“, - Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) surengtoje diskusijoje apie mokesčius kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak ministrės, 2009 m. apie 2,5 mlrd. litų išlaidų sudarė padidėjusios motinystės (tėvystės) išmokos, pedagogų atlyginimai, padidintos senatvės pensijos. Jei ne šie sprendimai, anot I. Šimonytės, išlaidas karpyti būtų buvę kur kas lengviau.
