BNS, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad įsivedusios eurą Lietuvos finansiniai įsipareigojimai netaps nepakeliama našta. Anot jos, 1 mlrd. litų įmoką į antikrizinį Europos Sąjungos fondą šalis turės sumokėti per penkerius metus ir tai netaps dideliu įsipareigojimu.
„Ta suma siekia maždaug 1 mlrd. litų ir ji mums yra išdėstyta per penkerius metus, tai įsivaizduojant, kad valstybė per metus iš viso pasiskolina nuo 5 iki 10 mlrd. litų, nelyginant, kokie tuo metu yra pinigų srautai, ar reikia tik deficitą finansuoti, ar reikia išpirkti anksčiau išleistas paskolas. Tai ta suma prie skolinimosi žmogui, kuris gyvenime nė vieno milijono nėra matęs, nė pusės nėra matęs, ta suma gali atrodyti milžiniška, bet valstybei tai nėra nepakeliama našta ar kažkoks papildomas labai didelis finansinis įsipareigojimas prie tų įsipareigojimų, kuriuos valstybė turi“, – pirmadienį LRT televizijos laidai „Teisė žinoti“ sakė I. Šimonytė.
Laidoje dalyvavęs finansų ministras Rimantas Šadžius ją patikslino, kad Lietuva į fondą per 5 metus turės sumokėti 800 mln. litų.
Pasak I. Šimonytės, jei Lietuva būtų įsivedusi eurą dar 2007 metais, už paskolas krizės laikotarpiu būtų reikėję mokėti mažiau palūkanų ir nauda šaliai būtų kur kas didesnė.
„Jeigu mes tuo metu, 2007 metais būtume įstoję į euro zoną, tai vertinant vien tai, kiek Lietuva, privatus sektorius permokėjo palūkanų per visus tuos metus iki 2013 metų, tai permokėtos palūkanos kelis kartus viršija tai, ką turėtume įmokėti kaip papildomą paramą tai pačiai Graikijai skolinti“, – tikino Lietuvos banko atstovė.
I. Šimonytė sakė, kad diskutuojant apie eurą, dažnai pabrėžiama, kad Lietuvai neapsimoka jo įsivesti, nors toks vertinimas nėra teisingas.
„Dabar yra atsiradęs toks motyvas, kad mums neapsimoka stoti į euro zoną. Tai mes galime pagalvoti apie save kaip apie Europos Sąjungos narius. Mes esame įpratę, kad gauname Europos Sąjungos finansinę paramą. Bet mes gauname ją tik todėl, nes mūsų išsivystymo lygis yra žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Kažkada tai baigsis, o kai tai baigsis, reikės remti tas valstybes, kurios tuo metu bus mažiau pasiturinčios už mus. Ar mes tada sakysime ne, ne, ne, mums neapsimoka būti Europos Sąjungoje?“ – teigė I. Šimonytė.
Lietuva eurą įsivesti siekia nuo 2015 metų. Latvija aštuonioliktąja euro zonos nare tapo sausio 1 dieną, Estijoje euras apyvartoje cirkuliuoja nuo 2011 metų pradžios.
Tam, kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos. Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metais.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
