Už bendradarbiavimą ir išskirtinę patirtį jos itin dėkingos ligoninės vadovams, paslaugiam Akušerijos skyriaus personalui kalbos barjerą padedančiam įveikti akušerijos studentui Brigimantui Kontrimui ir jų praktine patirtimi Lietuvoje besirūpinančiai direktoriaus patarėjai, akušerei Alinai Liepinaitienei.
Kviečiami ir laukiami akušerijos, slaugos, radiologijos ir kitų specialybių studentai
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus patarėja Alina Liepinaitienė džiaugiasi, kad Šiaulių miestas ir jame esanti ligoninė yra pasiekiama visiems: „Stažuodamasi Graikijos West Attica universitete 2022 metais, žinojau ir tikėjau, kad vieną dieną Graikijos studentai atvyks į Lietuvą. Tik nesitikėjau, kad jie atvyks taip greitai. Šių metų pradžioje gavau kelių studentų minėtojo universiteto laiškus su prašymu rekomenduoti gydymo įstaigą Lietuvoje, kurioje jie galėtų įgyvendinti akušerinės praktikos tikslus. Pasiūliau studentams atvykti ir išbandyti Šiaulių mieste esančią ligoninę. Smagu, kad jau tą pačią dieną pateikė prašymus universitete, kad galėtų atvykti praktikuotis į Šiaulius“.
Šiuo metu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje akušerijos praktiką atlieka septynios studentės iš Graikijos. Dar keturi studentai atvyks gruodžio mėnesį, o nuo vasario mėnesio į Ligoninę atvyksta per dešimt bendrosios praktikos slaugos bei akušerijos studentų iš įvairių šalių. „Labai smagu, kad praktikas atlikę užsienio studentai, vėliau sugrįžta į Lietuvą dirbti. Per pusės metų laikotarpio praktiką jie pramoksta lietuvių kalbą. O tuomet jie jau pažįsta sistemą, pažįsta dalį darbuotojų ir atvyksta būtent pas mus dirbti“, – dalijasi Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus patarėja, Lietuvos akušerių sąjungos viceprezidentė, akušerė Alina Liepinaitienė.
Praktika viršija lūkesčius
Akušerijos studentė, graikė Eleni Kosmoupoulou sako į Lietuvą vykusi dėl itin gerų rekomendacijų: „Į mūsų universitetą atvykusi Alina Liepinaitiene sužavėjo įtraukiomis dėstytomis paskaitomis ir pasakojimais apie Lietuvos akušerius, o mūsų dėstytoja, akušerė, prof. Antigoni Sarantaki rekomendavo vykti į jūsų šalį todėl, kad čia akušerės nėra tik gydytojo asistentės, o itin daug gimdymuose daro savarankiškai. Todėl Lietuva mums buvo rekomenduota, kaip ideali galimybė pamatyti natūralius, sveikus gimdymus. O mane dar labai domino iš Jūsų kultūra bei tradicijos.“
Ji atvira, patirtis gauta Šiauliuose viršijo visus lūkesčius, nes būtent čia ji turėjo galimybę priimti pirmąjį gimdymą savo profesinėje istorijoje. Taip pat buvo situacijų, kurių iki šiol neteko pamatyti, viena tokių – hematoma tarpvietėje. Visa tai akušerei yra neįkainojama patirtis.
Eftichia Chatzithanasi sako Lietuvą praktikai pasirinkusi tuomet, kai Kaune įgytą patirtį gyrė kita kolegė: „Atsiliepimai apie Lietuvą buvo geri, tad kai man buvo pasiūlyta praktikos Šiaulių ligoninėje, nedvejodama sutikau vykti. Kolektyvas labai geranoriškas ir paslaugus. Jau esu priėmusi keletą gimdymų, nors Graikijoje per trejus metus neturėjau galimybės nė vieno gimdymo patirties. Nesitikėjau, kad per mėnesį laiko galėsiu turėti tiek daug praktikos akušerijoje. Tai viršijo visus mano įsivaizduotus lūkesčius.
Nefeli Anastasopoulou pasakoja girdėjusi, kad Lietuvoje dauguma gimdymų yra natūralūs, tačiau nesitikėjo, kad tiek daug jų pamatys ir gaus tokį didelį pasitikėjimą iš Lietuvos kolegų: „ Čia akušeriai daro viską, ką gali, dėl moters. Suprantu, kad mūsų yra nemažai, net septynios, ir mes tikrai galbūt varginame, nes jos turi dirbti, o šalia nuolat esame dar ir mes, kurios norime išmokti, sužinoti, bet jos yra labai paslaugios, visada malonios ir maksimaliai mums perteikia visas žinias. Tai itin vertiname.“
Kalba – nebe kliūtis
Viešnios ir Graikijos sako, kad pasiruošusios kalbos barjero iššūkiui. „Kalbos barjeras – didžiausias sunkumas, tačiau tai patirtume nuvykę į bet kurią svečią šalį, buvome tam pasiruošę – įsirašėme vertimo programėles iš anksto, kad galėtume iš šios praktikos gauti maksimalią naudą“, – ligoninės pranešime spaudai sako akušerijos studentė Vasilia Klokkari.
Pirmosiomis viešnagės dienomis bendrauti lietuvėms su graikėmis gimdykloje padėjo akušerijos studentas B. Kontrimas. Būtent jis pradėjo ieškoti būdų moterims komunikuoti savarankiškai: „Mūsų įstaigos akušerėms parsiuntėme programėles, kad išsiverstų tekstus iš anglų kalbos. Dabar jų anglų kalbos pažanga stulbinanti, jau nebereikia tik gestais rodyti, gali paaiškinti vos keliais žodžiais. Graikės išmoko lietuviškų žodžių, tokių kaip „siūlas“, „gaziukas“. Jos stengiasi suprasti mūsų kalbą, kad galėtų maksimaliai produktyviai išnaudoti šį praktikos laiką.“
Akušerė Lina Ulienė sako, kad su praktikantės jau ėmė suprasti jas iš žvilgsnio, nes puikiai perprato gimdymų eigą: „Net nebereikia kartais joms ir tų angliškų žodžių, jos ima ir padaro, pavyzdžiui: įveda intraveninį kateterį. Jomis visiškai gali pasitikėti, puikios specialistės.“
Jaučiasi komandos dalimi ir mato šalių medicinos skirtumus
Respublikinės Šiaulių ligoninės akušere Simona Rapšienė sako, kad jei graikės išmoktų lietuvių, kalba, mielai priimtų į kolektyvą: „Jos itin protingos, orientuotos ir nepaprastai darbščios. Ir mes mokomės kartu su jomis. Labai daug Brigimantas padeda su vertimais. Esame tikrai puiki komanda.“
Akušerės praktikantės Michaella Efstathiou ir Elnta Solla dėkoja Lietuvos kolegėms už pasitikėjimą: „Jos mums leidžia įgyti daug profesinės patirties. Jaučiamės tapusios šios darnios komandos dalimi. Ir tikrai kitiems studentams rekomenduosime atvykti būtent čia, atlikti praktiką ir pajusti tą emocijų antplūdį, kai pirmąkart savarankiškai priimi naujagimį.“
Anot studentės Zoi Papachristou Graikijoje itin didelis Cezario pjūvio operacijų skaičius. „Dauguma graikių tiesiog bijo normalaus, natūralaus gimdymo ir atvyksta į ligoninę iškart nusiteikusios, kad joms bus atliekama cezario pjūvio operacija. Gaila, tačiau jos galimai nesupranta, kad po operacijos žala jų pačių organizmui didesnė nei po normalaus gimdymo. Šioje ligoninėje mane žavi tai, kad daug moterų gimdo pačios, natūraliai, o Cezario pjūvis daromas tik tada, kai iš tiesų tai yra neišvengiamybė. Sąrėmių metu joms leidžiama vaikščioti, judėti. Graikijoje naudojama daug oksitocino ir kitų skatinamųjų vaistų, dėl ko vaisiams dažniau būna deceleracijos (vaisiaus širdies ritmo suretėjimas – aut. past.). Čia, Lietuvoje, aš priėmiau jau tris gimdymus pati, savo rankomis, ir tai man yra neįkainojama patirtis. Kai kurie Graikijos studentai nepamato nė vieno natūralaus gimdymo per visą savo studijų laikotarpį.“
Nelaukia, kol pakvies
Akušerijos skyriaus slaugos administratorė Vita Tamošauskienė giria graikes studentės už drąsą bei sako, kad praktikantės nelaukia, kol bus pakviestos, o pačios yra itin iniciatyvios ir norinčios aktyviai integruotis į darbo procesą.
Akušerė Rima Bračienė teigia, kad praktikantės moka savarankiškai atlikti daugybę procedūrų:
„Jeigu mes skubame, jos bėga iš paskos, kad galėtų padėti čia ir dabar. Jos žiūri, stebi, esant reikalui, jos iškart ima ir paduoda, kas reikalinga, nereikia jų prašyti ar kviesti.“
Akušerė Diana Dilinskienė, pastebėjo graikių žingeidumą, mat jos ne tik dalyvauja gimdymuose, bet nuolat vaikšto su užrašinėmis ir išsamiai konspektuoja įgyjamą patirtį, kurią vėliau aptaria, analizuoja, įsivestina. „ Jos vis rašo ir rašo: nurašinėja istorijas, lotyniškas diagnozes, kad išmoktų kuo daugiau diagnozių. Jos itin sąžiningos ir kruopščios. Jei nebuvo gimdyme ar jų manymu dalyvavo per mažai, iš vis nerašo, kad buvo. Tai tikra patyriminė praktika, jos neprašo pasirašyti dokumentų, jei gimdyme neišbuvo keletą valandų.“
Ir lietuvės, ir graikės pripažįsta, kad spėjo įprasti dirbti vieningoje komandoje, todėl atėjus praktikos pabaigai išsiskirti nebus lengva.
