D.Labovičius įdomiai pasakojo apie Serbijos nacionalinės komandos ryšį su „Beo Basket“ krepšinio agentūra, esą šalies ekipoje itin išreklamuoti šios agentūros krepšininkai vėliau gerokai užsikelia savo vertę.
O viskas prasidėjo nuo to, kad D.Ivkovičius D.Labovičiaus šiemet į Serbijos rinktinę nepriėmė dėl to, kad į pasiruošimo stovyklą aukštaūgis atvyko neva be formos, priaugęs svorio, griausmingai šventė vaiko gimimą jau būdamas nacionalinės komandos stovykloje.
Pateikiame D.Labovičiaus laišką:
„Pone Ivkovičiau, jei manėte, kad neatsakysiu į jūsų pasisakymus dėl neva per ilgo mano vaiko gimimo šventimo, jūs labai suklydote. Aš jums atsakysiu itin stipriai, koks yra ir mano charakteris. Manau, kad natūralu švęsti vaiko gimimą. Nešvenčiau jo prieš pasiruošimą, o tai dariau jo metu. Vis dėlto jums atleidžiu, nes esate senas žmogus. Mano šventimas iš tikrųjų nėra pati didžiausia problema, nes tai nutiko tik kartą. Geriau pasidomėkite kitais žaidėjais, kurie švenčia beveik kasdien “ruošdamiesi" dideliems rezultatams.
Grįžtu prie 2008 metais vykusio 2009-ųjų Europos čempionato atrankos turnyro. Nuo tada viskas ir prasidėjo. Buvau rezultatyviausias tiek Adrijos lygos, tiek visų kitų turnyrų žaidėjas, tačiau Serbijos rinktinėje Ivkovičius nerado man vietos. Ten buvo tik vienintelės agentūros - „Beo Basket“ - krepšininkai. 2008 metais pakėlėte vertę tų žaidėjų, kurie to nenusipelnė. O mano vertė krito. 90 proc. tuometinės nacionalinės komandos narių po to uždirbo milijonus. Ačiū Dievui, man irgi taip pasisekė, tačiau be jūsų, agentūros pagalbos ir jūsų skambučių Europos klubams, liepiant leisti į aikštę rinktinės narius klubuose.
Mano nuomone, jūs nesate geras treneris. Manau, kad jūs net ne treneris, o tiesiog krepšinio filosofas. Dviems Eurolygos titulams iš viso išleidote 970 mln. eurų. Turėtumėte pasisemti patarimų kaip laimėti iš Željko Obradovičiaus. O nuopelnai dėl Serbijos rinktinės pergalių turėtų atitekti žaidėjams, o ne trenerių štabui.
Nežaidžiu Madrido „Real“ ar Barselonoje, bet per pastaruosius trejus metus aikštėje praleidau daugiau minučių nei 80 proc. Serbijos rinktinės narių. Kai jūs esate prie rinktinės vairo, niekas nepasikeis: kamuolys visuomet bus Milošo Teodosičiaus rankose, jis perduos kamuolį Nenadui Krstičiui ir taip visą susitikimą. Kiti žaidėjai - tarsi komandos talismanai. Dauguma jų tokius vaidmenis atlieka net ir Europos komandose. Jums, pone Ivkovičiau, siūlau vaikščioti po parkus, skaityti laikraštį, laikyti balandžius... O aš ir toliau žaisiu po 25-30 minutes bei užsidirbsiu pinigus ir be jūsų reklamos."
