55 Seimo narių grupė prašo į ateinančio antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę vėl įtraukti vadinamosios Lenko kortos klausimą, taip pat kreipimosi į ES institucijas projekto pateikimą.
Parlamentarų vardu tokį prašymą Seimo posėdžių sekretoriatui įteikė Seimo narys Gintaras Songaila.
Kaip primena G. Songaila, maždaug prieš metus pritrūko kelių Seimo narių balsų siekiant kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lenko kortos. Kreipimesi prašoma Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Lenko kortos turėjimas yra suderinamas su Seimo nario priesaika būti ištikimam tik Lietuvos valstybei.
„Kaip žinia, Lenko kortas be Lietuvos Respublikos sutikimo dalina Lenkijos Respublikos diplomatai, ši korta jos turėtojui suteikia įvairių privilegijų Lenkijoje, palyginus su kitais Lietuvos Respublikos piliečiais. Lenkijos Respublikos konsulo tarnyba Lietuvoje gali tokią kortą iš asmens net ir atimti, jei jis nelojalus Lenkijos Respublikai", - pastebi G. Songaila.
Parlamentarai taip pat prašo į balandžio 19 d. darbotvarkę įtraukti Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Tarybą, Europos Parlamentą ir Europos Komisiją dėl politikų etikos standartų ES ir valstybėse narėse projektą.
Dokumento projekte siūloma šioms institucijoms „išsamiai apsvarstyti būdus, kaip galėtų būti kontroliuojama Europos Sąjungos imunitetus ir privilegijas turinčių politikų etika, aiškiau nustatant santykį su politikų etiką kontroliuojančių institucijų kompetencija Europos Sąjungos valstybėse narėse, atsižvelgiant į tai, kad jų veikla kiekvienoje šalyje yra konstituciškai apibrėžtos viešojo administravimo ir teisingumo sistemos dalis„. Projekte nurodoma, kad „kaip kiekvienas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, tuo pačiu tapdamas ir Europos Sąjungos piliečiu, nėra niekaip atribotas nuo savo šalies konstitucinių vertybių bei viešosios moralės, taip ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie tampa Europos Sąjungos institucijų politikais ir (arba) pareigūnais, nėra niekaip nušalinti nei nuo jų statuso įgyvendinimo valstybėje narėje, nei tuo pačiu ir nuo toje šalyje galiojančių politinės etikos standartų“.
Kreipimosi projekte primenamas 2010 m. liepos 6 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Europos Parlamento nario Valdemaro Tomaševskio imunitetą ir privilegijas. Pasak G. Songailos, šiuo sprendimu Europos Parlamentas prašo Europos Komisijos kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos teisę, ir prireikus pradėti ES teisės pažeidimo procedūrą, nes šiam Europos Parlamento nariui nepriklausoma politikų elgesį vertinanti institucija - Lietuvos Respublikos Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) - savo 2010 m. sausio 22 d. sprendimu pritaikė Valstybės politikų etikos kodekso nuostatas.
VTEK konstatavo, kad V. Tomaševskio, kaip Lietuvos parlamentinės partijos pirmininko, „viešas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumui, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis", primena G. Songaila.
Jis, kaip ir kiti šio projekto autoriai, yra įsitikinęs, kad turi būti nustatytos aiškios taisyklės dėl Europos Parlamento narių etikos.
„Nei Europos Parlamento vidaus teisės aktuose, nei Europos teisėje ši sritis nėra reglamentuota (pavyzdžiui, nėra ES politikų ir pareigūnų etikos kodekso), todėl Lietuvos Respublikos VTEK sprendimas dėl Europos Parlamento nario V. Tomaševskio elgesio įvertinimo buvo teisėtas. Atsižvelgiant į besikartojančius šio politiko pareiškimus, kuriais siekiama žeminti ir šmeižti Lietuvos valstybę, šis VTEK sprendimas buvo būtinas ir šiandien yra labai aktualus, siekiant puoselėti politikų etiką", – yra įsitikinęs Seimo narys G. Songaila.
