Aušros Maldeikienės ir Eugenijaus Maldeikio 40-metis sūnus M. Maldeikis pateko į Seimą po didžiulio šuolio konservatorių sąraše – po reitingavimo jis pakilo iš paskutinės, 141 sąrašo vietos, į 21.
Arūno Valinsko ir Ingos Valinskienės 31-erių sūnus A. Valinskas konservatorių sąraše po reitingavimo pakilo iš 39 vietos į 20 vietą.
ARŪNAS VALINSKAS
Po pirmojo rinkimų turo jūs patekote į Seimą, nes po reitingavimo iš 39 vietos pakilote į 20 vietą. Kaip manote, ar jūsų pavardė padėjo čia?
Toks šuolis labai maloniai nustebino. Bet rinkimuose dalyvavo ne vienas Valinskas, buvo ir daugiau žinomų pavardžių: Matas Maldeikis, kitose partijose Nausėda ir kiti.
Bendrai vertinant, Valinsko pavardė gal kažkiek ir padėjo, tačiau nemanau, kad buvo tokia kritinė masė žmonių, kurie nesuvokė, už ką balsuoja ir ką reitinguoja.
Kitiems mano tėčio pavardė sukelia neigiamas, o ne teigiamas asociacijas. Žmonės tėčio veiklą politikoje gali vertinti ir kaip klaunadą, susidėjimą su konservatoriais, mokesčių kėlimą ar pensijų mažinimą. Galbūt ir buvo žmonių, kurie kreivai žiūrėjo į tą pavardę. Bet tikiuosi, kad daugiau buvo pozityvių nei negatyvių.
Į Seimą patekote per Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų daugiamandatės apygardos sąrašą. Kodėl pasirinkote šią partiją?
Tai solidi ir laiko išbandyta partija. Vienas dalykas, kuris man imponuoja, kai 2008 metais buvo parodyta, jei reikės, bus daromi veiksmai, kurie yra nepopuliarūs, bet būtini išsaugoti valstybę.
Tris metus jau dirbu Seimo nario (Mykolo Majausko – aut. past.) patarėju. Seimo posėdžiai jau tapo įprasta veikla, todėl jau žinau, kur einu.
Prieš dešimtmetį, kai abu tėvai buvo Seimo nariai, jūs teigėte: „Niekuomet nekelsiu kojos į politiką“. Kodėl persigalvojote? Ar tėvai tam pritarė?
Prieš eidamas į politiką iš jų gavau mandagių perspėjimų ar pamokymų, kad jau buvome mes ir tave ten bandys suvalgyti. Tai natūralus tėviškas ir motiniškas rūpestis ir patarimas iš patirties.
Dėl pasirinktos partijos, manau, kad jie tai vertina kaip asmeninį pasirinkimą. Buvo apie tai pokalbių, bet jie niekada nebuvo smerkiantys ir nesakė: „Na čia tai tragedija, kaip tu drįsai ar išdavei šeimą“.
Juo labiau, kad mano tėtis ir mama buvo koalicijoje su tais pačiais konservatoriais. Todėl šaržuojant, tai jau ne toks didelis nukritimas ar šuolis.
Anksčiau esu teigęs, kad į politiką negalima norėti eiti ir tik keisti žmonės taip daro. Bet dabar tai įvardinčiau kaip ideologinę brandą, kuomet suvoki, kad tu gali nemėgti politikos ir gali bandyti nuo jos pabėgti, bet politika – neišvengiama.
Anksčiau aš politikos vengiau ir galbūt buvo jaunatviškas entuziazmas, kai vos nėra populiaru dergti politikus, sakyti, kad ten visi vagys ir viskas ten yra blogai.
Dabar tiesiog suaugau ir supratau, kad turiu pasirinkti savo santykį su politika: būti pasyviu vartotoju, ar užimti aktyvią poziciją. Pasirinkau pastarąją.
Jūsų tėtis A. Valinskas turi aštrų liežuvį, pakankamai drąsos, rėžimo tiesiai į akis ir humoro jausmą. Gal jūs iš jo mokotės?
Žmogus yra toks, koks yra. Per prievartą humoro jausmo neišugdysi – turi arba neturi. Sąmojis, humoras, aštrumas – tai tokios savybės, jei žmogus bandytų dirbtinai jas demonstruoti, tai labai greitai pasimatytų.
Galbūt kažkiek mūsų su tėčiu humoro jausmas ir persidengia, bet nuoširdžiai nemanau, kad esu toks kandus ir aštrus kaip jis, bet visą kitą greitai pamatysime.
Kokį Arūną Valinską jaunesnįjį pamatysime Seime?
Tokį patį koks esu nuotraukose ir koks buvau iki šiol. Tikiuosi, kad išbandymas valdžia bus praeitas sėkmingai. Liksiu, koks buvau iki šiol.
Ar daug politikos yra Valinskų šeimoje?
Politikos aktualijas tikrai apšnekame, bet nesakyčiau, kad tai pagrindinė tema. Šiuo metu dar nesu prisiekęs kaip Seimo narys, bet esu Seimo nario patarėjas, sukiojuosi toje virtuvėje.
Būtų net keista, jei tokia šeima susirinkusi prie stalo nieko nekalbėtų apie politiką. Natūralu, kad kartais kalba apie tai pasisuka. Bet taip nebūna, kaip kuriuose amerikiečių šeimose, jei respublikonas ar demokratas, tai geriau neparsivesk namo vyro ar žmonos iš kitos partijos.
Mano tėtis yra toks žmogus, jei turi kažkokią nuomonę – tai sudėtinga ją išmušti. Kartais ji būna ginama ir abejotinais ar iki galo neišdirbtais argumentais, bet negaliu sakyti, kad aš dėl to irgi nesu kaltas. Išaugau tokioje šeimoje, kurioje yra stiprios nuomonės. Bet šeimoje gi nesimuši dėl kažkokių išsiskyrusių nuomonių ar nesutampančių požiūrio taškų.
Neabejoju, kai būsiu Seime, tie pokalbiai apie politiką tęsis. Bus per dantį patraukiama, pagiriama ar tiesiog išsakoma nuomonė. Tėvai daugeliu atveju yra matę dvigubai daugiau dalykų ir praktiškai išbandę tuos dalykus, apie kuriuos dar tik galvojame.
MATAS MALDEIKIS
Po pirmojo rinkimų turo jūsų palaikymas labai didelis ir pakilote iš paskutinės 141 vietos į 21 vietą, todėl patekote į Seimą. Kaip manote, kas jums padėjo, ar tai galėjo lemti žinoma pavardė?
Turėjau labai aiškią strategiją ir įsivaizdavimą, kaip planuoju savo rinkimus. Taip pat svarbi komunikacija ir darbas. Važinėjau po vienmanadates Biržuose ir Kupiškyje. Gal padėjo ir pavardė – galbūt iki kokio ketvirtadalio balsų. Bet po to reikia turėti savo kažkokią žinutę.
Šiuose rinkimuose TS-LKD rinkėjai turėjo labai didelį pasirinkimą, ką įrašyti į reitingavimo langelį. Kad tave įrašytų penketuke, manau, kad vien pavardės neužtenka. Turi būti ir įdirbis. Aš anksčiau rašiau komentarus apie užsienio politiką, esu žinomas siauruose akademiniuose sluoksniuose.
Tiesą pasakius, dar iki šiol nesuvirškinau šios situacijos ir ta informacija dar iki galo nepasiekė mano širdies gelmių. Seime kanceliarija man yra kaip namai jau daugelį metų. Pirmadienį atsikėliau ir atėjau tiesiog kaip į darbą autopilotu. Dar iki galo nesuprantu, kad po mėnesio jau eisiu į plenarinių posėdžių salę.
Anksčiau dirbote opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio patarėju. Ar jis jus pakvietė dalyvauti rinkimuose?
Taip. Kai grįžau iš Briuselio, galvojau, ką aš darysiu. Turėjau galimybę grįžti dirbti į Europos reikalų komitetą. Žiūrėjau, ko norėčiau. Tuomet pasikvietė Gabrielius, pakalbėjome, šnekėjomės su Ingrida.
Didysis atradimas man buvo G. Landsbergis. Atradau visai kitokį žmogų nei yra įsivaizduojama ir kai kurių žmonių jis priimamas. Man pasirodė, kad tai kompanija, su kuria galiu siekti tam tikrų tikslų, todėl prisijungiau prie jų.
Ponas G. Landsbergis dar dabar dažnai yra pavadinamas anūku. Ar nebijote, kad jus taip pat gali vadinti tiesiog A. Maldeikienės sūnumi?
Mano pavardė duoda tam tikrų pliusų, bet yra žmonės, kurie turi kitokį požiūrį į A. Maldeikienę ar E. Maldeikį. Kiek gyvenime susidūriau, jei mane pažinodavo dėl pavardės, bet po penkių minučių jis dingsta ir jie susidaro požiūrių pagal tai, koks aš esu. Ne dėl pavardės ar kažkokių tėvų.
Ir politikoje, jei kažkokie susidarė tam tikrą įspūdį – tai aš tikrai nesu Aušra Maldeikienė nei Eugenijus Maldeikis. Aš esu Matas Maldeikis. Manau, kad dabar labai greitai žmonės susidarys įspūdį apie mane patį.
Ar sudėtinga turėti Maldeikio pavardę? Ar garsioji pavardė – privalumas ar trūkumas?
Aš to nejaučiu. Mano tėvai nėra kažkokie žvaigždės. Jie buvo ir yra politikoje, jie turi savo nuomones. Regionuose žmonės klausdavo: „O, tai tu esi matęs gyvą Maldeikienę? Taip, esu matęs gyvą Maldeikienę“. Bet aš to nepriimu kažkaip, nes gyvenu paprastą gyvenimą. Visi žmonės ir visa mano aplinka mane priima kaip Matą Maldeikį.
Jūsų mama turi aštrų liežuvį, pakankamai drąsos, rėžimo tiesiai į akis. Gal jūs iš mamos mokotės?
Man patinka, kaip ji komunikuoja – aiškiai, konkrečiai ir tiesiai. Stengiuosi komunikuoti socialiniuose tinkluose ir visada turėti savo stilių, kuris kartais galbūt kažkiek ir panašus, nes mėgstu užsienio politikoje real politic stilių. Stengiuosi apie tai kalbėti ir tai bruožai, kuriuos atsinešiau iš mamos.
Ar daug politikos yra Maldeikiu šeimoje?
Taip, didžioji dalis. Pavyzdžiui, per Kalėdas prisėdus prie stalo vyksta labai aštrios diskusijos ir rimtos apie viską. Pas mus yra labai daug politikos, mes tuo mėgaujamės, diskutuojame ir visi turime savo požiūrį. Tai vienas iš mūsų hobių ir darbų.
Jums turėtų būti labai sudėtinga? Jei kažkur jūsų nuomonės nesutampa, tai yra ne šiaip priešprieša, o sūnaus ir mamos priešprieša.
Nepasakyčiau, kad tai yra priešprieša, nes mes prie to jau pripratę. Nuo septynių metų jau domiuosi politika ir turiu savo nuomonę. Mes esame apsigludinę jau kampus, susėdame ir turime puikias diskusijas.
Tikrai nėra priešpriešos, nes mes esame panašių politinių pažiūrų. Jei reikėtų vakarietiškai įvardinti – tai turbūt krikščionys demokratai. Ji irgi arti to. Būna kampų, dėl kurių mes nesutariame.
Mama turi savo nuomonę. Ji turi įvaizdį visuomenėje, kuris nelabai atitinka, kokia ji yra iš tiesų. Ji daug metų kalbėjo apie tam tikrus klausimus ir suprato, kad jos tiesiog niekas negirdi.
Tada ji pradėjo aštriau kalbėti ir pradėjo ją girdėti. Tai atkreipė žmonių dėmesį. Tačiau tas įvaizdis, kokią įsivaizduoją Aušrą Maldeikienę ir kokia ji yra tikrai – tai skiriasi.
Ji yra rami moteris ir mėgstanti ravėti kaime, tai teikia jai didžiausią malonumą. Išėjus į televiziją – būna gynybinė pozicija ir tam tikras įvaizdis. Jei pažintumėte A. Maldeikienę, tai pamatytumėte, kad chill out. Tikrai nepasakytum to, ką matai.
Ką dirbsite Seime, ką reikėtų pakeisti?
Lietuvoje viena didžiausių problemų, kad neturime politinio diskurso. Tai nėra politika. Tai tam tikras žaidimas rėmais, kurie primetami. Negirdžiu diskusijų apie vertybes, kokie yra tikslai, kur link mes judame. Tai drabstymasis, bet ne tikroji politika.
Mes turime didelius geopolitinius judėjimus, tačiau apie tai diskusijų nėra. Apie mūsų vertybes, kokios tikrosios žmogaus teisės. Viskas nueina... Svarbus 200 eurų klausimas, bet tai yra pasekmė, o ne priežastis to, ką mes turėtume kalbėti.
Norėčiau aktyvios politikos ES ir užsienio politikos, nes aš jos nematau. Matau, tik klausimų vadybą, bet ne užsienio politiką. Norėčiau, kad pas mus atsirastų diskusija ir supratimas, kas vyksta pasaulyje.
Kai visada grįždavau į Lietuvą iš Briuselio, sakydavau, kad grįžtu kaip į Dievo užantį. Tai yra gerai, tačiau mes neturime užsienio politikos, nes mes ją atmetame. Nors esame visiškai priklausomi nuo užsienio rinkų, geopolitinės situacijos pasaulyje.
Noriu pasiūlyti, kokie mes turėtume būti ES, kas tai yra ES, kokie yra lūžiai užsienio politikoje, kuo gresia JAV atsitraukimas ES, ką reiškia prekybos karai. Aš noriu apie šiuos dalykus diskutuoti ir juos kelti.
Stebėkite konservatorių spaudos konferenciją:
