Rūta JANKUVIENĖ
Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis siūlo keisti Seimo rinkimų sistemą, kad rinkėjai galėtų balsuoti už asmenybes, o ne už partijas. Politikų reakcija nevienareikšmė: vieni iniciatorių kaltina neturėjimu, ką veikti, kiti teigia, jog diskusija reikalinga. O ką laimėtų ar pralaimėtų rinkėjas?
Ką siūlo ministras?
Seimo narių rinktume tiek pat, bet jie nebebūtų skirstomi į vienmandatininkus ir daugiamandatininkus. Visi būtų renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą – daugiamandatėse apygardose.
Pagal J. Bernatonio pasiūlytas rinkimų reformos gaires Lietuva būtų suskirstyta į 10 rinkimų apygardų – pagal apskritis.
Apygardoje renkamų Seimo narių skaičius priklausytų nuo apskrities gyventojų skaičiaus. Didžiausioje Vilniaus apskrityje būtų renkami 38 parlamentarai, o mažiausiai – 5 Seimo narius – rinktų Tauragės apskritis.
Šiaulių apskrityje būtų renkama 14 Seimo narių. Dabar renkame aštuonis vienmandatininkus: Šiauliuose – tris, Joniškis-Pakruojis dalijasi vienu, Akmenė-Joniškis – vienu, Radviliškis, Kelmė, Šiaulių rajonas renka po vieną parlamentarą.
Rinkėjams apygardose taip pat būtų pristatomi partijų kandidatų sąrašai, tačiau rinkėjas balsuotų ne už partiją, o už vieną kandidatą bet kurios partijos sąraše.
Išsikelti galėtų ir nepriklausomi kandidatai.
Daugiausia balsų surinkę kandidatai iš karto būtų išrenkami į Seimą, užtektų vieno rinkimų turo ir rinkimai atpigtų.
Iniciatoriaus argumentai
J. Bernatonis „Šiaulių kraštui“ aiškino, kad jo iniciatyva yra reakcija į tai, apie ką žmonės seniai kalba.
„Žmonės yra nepatenkinti dabartine rinkimų sistema, nori balsuoti už asmenybes, o ne už partijų sąrašus, – sakė J. Bernatonis. – Demokratinėje valstybėje turėtume į tai reaguoti. Ir nematau didelio skirtumo, kas ką iš kokios partijos išrinks, svarbu, kokios kokybės bus parlamentas. Tie du argumentai yra svarbiausi.“
Politikas įsitikinęs, jog partijoms grėsmės nėra. Dauguma tų asmenybių bus partijų atstovai ir partijos bus parlamente.
„Estijos pavyzdys rodo, jog partijos dėl tokios rinkimų sistemos nesugriuvo, – sako jis. – Tik pas mus daug baimių, ypač baiminasi Seimo nariai. Jie gal mano, jog pagal tokią sistemą nebebus išrinkti.“
Siūlomas variantas yra pateiktas Seimo darbo grupei, kuri rengia Rinkimų kodeksą, ir – Seimo frakcijoms.
„Manau padariau gerą darbą, – įsitikinęs J. Bernatonis. – Toliau tegu kiti diskutuoja, anksčiau ar vėliau turėsime rinkimų sistemą tobulinti, atsižvelgti į žmonių nuomonę. Kodėl pas mus toks žemas rinkėjų aktyvumas, palyginti su kitomis valstybėmis? Todėl, kad sistema yra nepatraukli.“
Rajonai gali likti be nieko
Socialdemokratas Edvardas Žakaris, Seimo narys vienmandatininkas, partijos kolegos pasiūlymą vertina skeptiškai.
„Nors sakoma, jog bus balsuojama už asmenybes, bet taip gali būti išrinkta tik dalis kandidatų, – sako E. Žakaris. – Jų gauti pertekliniai (virš kvotos) balsai plauks kitiems partijos sąraše. Vadinasi, vis tiek balsuosime už partijas.“
Politikas nuogąstauja, kad daugiausia Seimo narių atstovaus didiesiems miestams. Maži rajonai gali iš viso likti be savo atstovo.
„Šiauliuose yra apie šimtą tūkstančių rinkėjų – trečdalis visų apskrities rinkėjų. Jų balsais apygardoje gali būti išrinkta dauguma Seimo narių, – mano E. Žakaris. – O, pavyzdžiui, Kelmės rajonas liks iš viso be savo atstovo. Kalbame, kad turime būti arčiau žmonių, o kelmiškiams tada tektų pas Seimo narį į Šiaulius važinėti.“
Pritartų tobulesnei sistemai
E. Žakario nuomone, geresnį variantą praėjusią kadenciją teikė Seimo narys Kęstutis Masiulis.
Jis siūlė toliau rinkti 71 Seimo narį vienmandatėse apygardose, o daugiamandatėje apygardoje, kurioje varžosi partijos, balsuoti už pasirinktą partiją ir tik vieną jos sąrašo kandidatą. Kas partijos sąraše per visą Lietuvą surinktų daugiausia balsų, tas ir patektų į Seimą.
„Taip pat balsuotume už asmenybes, daugiamandatėje galima būtų rinkti mažiau parlamentarų, nei dabar, – sakė E. Žakaris. – Bet Seime K. Masiulio projektui priimti pritrūko trijų balsų.“
Politikų nuomonės įvairios
Valentinas Mazuronis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pirmasis pavaduotojas, nuomonės dėl pateikto siūlymo dar neturi.
„Kad siūloma – gerai, diskusija reikalinga, – teigia politikas. – Bet skubėti nereikėtų. Tai, kas siūloma, perverčia visą sistemą iš esmės.“
„Stebiuosi, kad tokios iniciatyvos atsiranda. Teisingumo ministras neturi, ką veikti, nors jam apstu darbų,“ – kritikuoja Jurgis Razma, Seimo Tėvynės sąjungos- Krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas.
J. Razmai labiausiai užkliūna regioninis apygardų suskirstymas.
„Ar partijos turės rašyti dešimt regioninių rinkimų programų? – klausia politikas. – Įsivaizduokime, reikės tvirtinti šalies biudžetą, tai prasidės paklodės tampymas. Jeigu esu išrinktas Telšių apskrityje, tempiu viską į Plungę, o kažkas – į Šiaulius. Kokios bus koalicijos: žemaičiai prieš aukštaičius? O nulems Vidurio Lietuva. Prapuola nacionalinis dėmuo, viskas susmulkėja iki regioninių interesų.“
Žaidimo taisyklės – partijų rankose
Šiaulių miesto tarybos nepriklausomas narys Stasys Tumėnas pritaria, jog turėtų būti balsuojama už asmenybes.
„Siūlymai ką nors keisti rinkimų sistemoje visada sulaukia daug kritikos, – teigia S. Tumėnas. – Pirmiausia, iš partijų varpinės. Vargu ar rasite partiją, jos Seimo narių, kurie pritartų, kad būtų mažinamas „sąrašinių“ skaičius rikimuose.“
Jo nuomone, nuo to reikėtų pradėti, sumažinti Seimo narių skaičių bent iki 100, o iš jų partijoms leisti rinkti gal 20–30. Kiti asmeniškai tegul įrodo, ar verti gauti žmonių pasitikėjimo mandatą.
Savarankiškai dalyvaudamas savivaldos ir Seimo rinkimuose jis pajuto žmonių lūkesčius ir nusivylimą, kad jie negali rinkti to, ko nori, kad yra priversti rinktis sąrašus.
„Dar labiau buvo nusivylę, kai liko apgauti, nes išrinktieji sąrašų vedliai atsisakė mandatų, – sako S. Tumėnas. – Partijomis žmonės nebepasitiki, jie laukia permainų. Bet rinkimų žaidimo taisykles nustatinėja partijos, tad sunku tikėtis, kad kas greitai keisis. Nebent Prezidentė D. Grybauskaitė įsikištų.“
