Norvegijos aktorė ir režisierė daugelį metų domisi žmogaus teisių ir žodžio laisvės temomis, apie kurias kalbama ir L. Lužytės filme, todėl L. Ullmann išreiškė norą jį pamatyti. Kino įžymybė ilgą laiką gyveno Kinijoje, kur pastebėjo įvairius žmogaus teisių pažeidimus. Apie tai lapkričio 19-ąją, L. Ullmann, kaip UNICEF geros valios ambasadorė, skaitys pranešimą Europos humanitariniame universitete.
Filmas „Igruški“ pasakoja paprastų Baltarusijoje esančio Žlobino miesto gyventojų istorijas. Daugelis čia išgyvena tik siūdami ir pardavinėdami pliušinius žaislus. Vieninteliai žaislų pirkėjai – pravažiuojančių traukinių keleiviai. Tačiau priartėti prie traukinio su žaislais prekeiviams yra draudžiama. Filmo veikėjai gamina žaislus, juos parduoda, šnekasi, išgėrinėja, vėl gamina žaislus, dainuoja, pykstasi ir ... vėl gamina žaislus.
Pasak režisierės, idėja kurti filmą gimė 2009 metų vasarą, kai ji traukiniu važiavo iš Odesos (Ukrainoje) per Baltarusiją atgal į Vilnių. „Kelionė ilga, užmigau. Kai prabudau, traukinys stovėjo, o pro jo langą į mane žiūrėjo dramblys ir krokodilas. Galvojau pasimaišė protas, bet išlipus į peroną pamačiau daug žmonių pardavinėjančių didelius pliušinius žaislus: saulėje nudegę veidai, nuo alkoholio apsiblaususios akys, sintetiniai deformuoti žaislų veidai... Jaučiausi lyg atsidūrusi kovos lauke: pardavėjai puola traukinį, keleivius, mušasi su žaislais tarpusavy,“- sakė L. Lužytė.
Filmuodami kūrėjai nuolat susidurdavo su sunkumais – juos persekiojo policija, jie turėjo įtikinėti žmones, kad nėra iš KGB ar finansų kontrolės, kad nekuria propagandinio „kaip blogai viskas yra Baltarusijoje“ filmo, slėpti filmuotą medžiagą.
Režisierė pabrėžia, kad „Igruški“ – tai filmas apie žmones. Žmones, gyvenančius režime, kuriam visiškai nerūpi žmogus. Bet jie vis tiek gyvena ir stengiasi būti laimingi.
Filmo „Igruški“ premjera įvyks lapkričio 17 d., 17 val. kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ Vilniuje.
