Sakoma, kad skaniausia duona – iš pirmo derliaus. Tačiau, koks duonos kelias nuo grūdo iki kepalo – retas susimąsto. Dar sunkiau įsivaizduoti, kaip gimdavo duona senovėje. Štai vienam Lietuvos dvarų vos vienai dienai žmonės buvo sugrąžinti į praeitį kur pamatė pačius tikroviškiausius pasiruošimo javapjūtei darbus. Persirengėliai atkartojo sceną, kai er žolinę namo iš užsienio grįždavo ponas, kad baudžiauninkus paragintų imtis darbo.
,,Ar darbštūs baudžiauninkai? Žiūrėkit, kokius rūmus pastatė, darbštūs. O į laukus ar noriai eina? Bėgte bėga. Tijūnas padeda su bizūnu iš paskos,‘‘ - sakė baronas fon Ropas.
Tijūnas, pasirodo, pats prisibijodamas pono, per darbymetį negailestingas buvo. O ir gamta nelaukė - kol nesumerkė javų, visi privalėjo pasirūpinti derliumi.
Toliau duonos kelius siūlome keliauti kartu su TV3 Žinių reportažu:
