• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Viename iš Lietuvos dvarų žmonės vilioti pakeliauti po šimtmečius menančią praeitį ir susipažinti ne su bet kuo, o su duonos kepimo paslaptimis. Ir ne tik norintys išgirdo, kaip ji iš mažo grūdo virsta didžiuliu kepalu, bet ir kaip ponas su tijūnu organizuodavo kepimo darbus darbus. O smalsiausiems pridėtas ir pasakojimas kokia gi technika senovėje naudojosi sunkiai dirbantys žmonės.

Viename iš Lietuvos dvarų žmonės vilioti pakeliauti po šimtmečius menančią praeitį ir susipažinti ne su bet kuo, o su duonos kepimo paslaptimis. Ir ne tik norintys išgirdo, kaip ji iš mažo grūdo virsta didžiuliu kepalu, bet ir kaip ponas su tijūnu organizuodavo kepimo darbus darbus. O smalsiausiems pridėtas ir pasakojimas kokia gi technika senovėje naudojosi sunkiai dirbantys žmonės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sakoma, kad skaniausia duona – iš pirmo derliaus. Tačiau, koks duonos kelias nuo grūdo iki kepalo – retas susimąsto. Dar sunkiau įsivaizduoti, kaip gimdavo duona senovėje. Štai vienam Lietuvos dvarų vos vienai dienai žmonės buvo sugrąžinti į praeitį kur pamatė pačius tikroviškiausius pasiruošimo javapjūtei darbus. Persirengėliai atkartojo sceną, kai er žolinę namo iš užsienio grįždavo ponas, kad baudžiauninkus paragintų imtis darbo.

REKLAMA

,,Ar darbštūs baudžiauninkai? Žiūrėkit, kokius rūmus pastatė, darbštūs. O į laukus ar noriai eina? Bėgte bėga. Tijūnas padeda su bizūnu iš paskos,‘‘ - sakė baronas fon Ropas.

Tijūnas, pasirodo, pats prisibijodamas pono, per darbymetį negailestingas buvo. O ir gamta nelaukė - kol nesumerkė javų, visi privalėjo pasirūpinti derliumi.

Toliau duonos kelius siūlome keliauti kartu su TV3 Žinių reportažu:

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų