Skandalingasis ūkio eksministras su etikos sargų akmeniu ant kaklo bandys atgimti spalio 14 dieną.
Triukšmingai iš ministro kėdės išlėkęs Dainius Kreivys savo tinklaraštyje dalijasi mintimis apie artėjančius Seimo rinkimus. Tos mintys dėstomos taip, tarsi eksministras bandytų skalbti savo mundurą.
Autorius prisipažįsta, kad jam neduoda ramybės mintis, jog politikoje nėra jaunų veidų. Kurių? Pirštais nerodysime, bet galime nujausti, juk artėja spalio 14-oji, rinkimų į Seimą diena, o D. Kreivio niekas nepasigenda. Reikia tautai kažkaip jį priminti. Jeigu prašo, tai prisiminkime.
Istorija kartojasi
Kaip paaiškintume eksministro verkšlenimus? D. Kreivys nusprendė, kaip pats rašo savo tinklaraštyje, nei daug, nei mažai – būti skaidriu politiku, kurti ir keisti šalį.
Geras tikslas. Kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada. Tačiau šiuos žodžius iš D. Kreivio lūpų jau girdėjome. Jis taip jau kalbėjo ropšdamasis į ūkio ministro krėslą. Ir tada, rengdamasis tapti didelius pasikeitimus žadėjusios Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės nariu, jis kalbėjo apie šalies gelbėjimą. Tad nieko naujo, istorija kartojasi.
Tiesa, pirmą kartą D. Kreivys į politiką įšoko už nugaros palikdamas bankrutuojančias bendroves, kuriose iki tol pats grojo ne paskutiniu smuiku, o šį kartą, būdamas premjero visuomeniniu patarėju, palieka skolose valstybę. Ir dar siūlo gydyti ligą tais pačiais nuodais, nuo kurių ir susirgo.
D. Kreivys išduotų savo principus, jeigu nebūtų nuoseklus. Ir pirmą kartą, ir dabar, brovimąsi į politikos džiungles jis pradeda tvarkydamas savo akcijas. Tiesa, pirmą kartą tikino jas pardavęs savo garbaus amžiaus motinai, o dabar jas susigrąžinęs. Ne išpirkęs, bet susigrąžinęs. Kaip? Štai čia ir prasideda keistenybės.
Žaidimas su šeimos nariais
Apie akcijų susigrąžinimą eksministras prakalbo tik tada, kai žiniasklaida pastebėjo, kad jo valdomų akcijų skaičius padidėjo tiek pat, kiek jų turėjo jo motina. Jis neprivalėjo apie tai pranešti viešai, bet kažkodėl taip daro dabar.
Pajautė, kad anksčiau ar vėliau reikėtų pasiaiškinti, nes žaidimas akcijomis su šeimos nariais anksčiau ar vėliau iškiltų į viešumą ir reikėtų pasiaiškinti?
Akivaizdus, bet neįtikėtinas įžūlumas – šį savo veiksmą skandalingai pagarsėjęs eksministras vadina siekiu būti absoliučiai skaidriam. Ar sekasi? Nelabai, nes akis rėžia keli neatitikimai, keli klausimai, į kuriuos buvęs ministras mums nesutiko atsakyti.
Būtent. D. Kreivys teigia, kad vertindamas jau išmoktas pamokas, nusprendė susigrąžinti savo motinai parduotas akcijas. Eksministras mums praneša: „Jų (akcijų) dovanojimo sutartis buvo pasirašyta šių metų birželio 4 dieną.“
Dovanojimo. Štai taip. Senutė motina akcijas iš sūnaus nusipirko, o dabar padovanojo. Patikėjome. Kol sūnus darbavosi Ūkio ministerijoje, ir, kaip pats tikino, nesidomėjo, kaip jo motinai sekasi verslas, šiai viskas klojosi geriau nei verslo išmanymu besigiriančiam sūnui.
Akcijų vertė gerokai pakilo. Pavyzdžiui, „Moki – veži“ parduotuvių tinklas, kurio akcijų turėjo motina, šiais sunkiais laikais apstumdė konkurentus. Kai šie vos gaudė kvapą smaugiami ekonominės krizės, eksministro motinos valdomos įmonės plėtėsi neįtikėtinai greitai. Taigi dabar D.Kreivys apdovanotas vertingesnėmis akcijomis.
Negalutiniais duomenimis, šiuo metu D. Kreiviui priklauso 40 proc. bendrovės „Catus“ (buvusi „Stamija“) akcijų, kuri iš dalies valdo šias bendroves: „Moki – veži“ tinklo operatorių bendrovę „Makveža“, prekybos statybinėmis medžiagomis didmenininką – bendrovę „Specializuota komplektavimo valdyba“, statybų įmonę „Statybų gausa“ bei statybinių medžiagų gamybos įmonę „Silikatas“ bei su ja susijusią bendrovę „Silikato karjeras“.
Be kita ko, šiuo metu D. Kreivys dirba šių bendrovių valdybose.
Akcijas pardavė motinai
Kita vertus, pastumkime į šalį eksministro aiškinimus ir pažvelkime į šį jauną politiką ir verslininką iš šalies. Prastas vaizdelis. Įtartinas, ne tik neskaidrus, bet net su kvapeliu.
Prisiminkime. 2009 metų sausį 65 proc. „Makvežos“ akcijų už juokingą 4 tūkst. litų sumą įsigijo bendrovė „Stamija“. Šias akcijas D. Kreivys pardavė savo motinai Florentinai Kreivienei. Taip pat paaiškėjo, kad ūkio ministras pardavė bendrovių BFH (už 4,6 tūkst. litų), „Saldo partneriai“ (už 3 tūkst. litų) ir „Baldenis“ (už 25 tūkst. litų) akcijų paketus, tačiau pirkėjai buvo slepiami.
Labai greitai „Stamija“ tapo stambia veikėja Lietuvos verslo pasaulyje. Ši bendrovė tapo pagrindine (apie 40 proc.) tinklo „Moki – veži“, valdančios 25 prekybos centrus ir parduotuves visoje šalyje savininke ir, manoma, sukrovė turtus D. Kreivio šeimai. Įdomu, kad iš pradžių ministras nenorėjo atskleisti, kam pardavė „Stamijos“ akcijas. Prisipažino vėliau, kai žiniasklaida pradėjo eiti jo pėdsakais.
Tuo tarpu žlugęs „Baldenis“ paliko beveik 5,89 mln. litų skolų, iš jų 358 tūkst. litų – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Negerai, kai skolas valstybei palieka ministro kvapo dar neužmiršusi bendrovė.
Žlugo ir BFH, bet sužibėjo D. Kreivio pusbrolio Arūno valdoma bendrovė „Balt Furn“. Regis, labai skubėta, nes iš pradžių „Balt Furn“ naudojosi interneto svetaine balticfurniture.lt. Šis adresas iki bankroto priklausė BFH. Be to, „Balt Furn“ net nepasivargino perdaryti BFH logotipo. Paukštis Feniksas? Deja, toks fenomenas Valstybinės mokesčių inspekcijos nesudomino.
Tikinimai ir realybė
D. Kreivys su pasididžiavimu mėgdavo priminti, kad dar prieš tapdamas ministru pasitraukė iš verslo. Ar tikrai pasitraukė? Nebendravo su savo motina? Vien akcijų pardavimas motinai kėlė įtarimų. Dar daugiau įtarimų kildavo, kai ministras viešai aiškino: „Įmonės, kurių akcininku esu buvęs ar kurių akcininkais yra mano artimieji, niekada nebuvo proteguojamos, nedalyvavo jokiuose projektuose ir negavo jokios paramos.“
D. Kreivys iki šiol nepaneigė žiniasklaidos aprašytų jo, ministro, susitikimų su bendrovių, kurių akcijų anksčiau turėjo jis pats, o vėliau ir jo motina, vadovais.
Kas gali paneigti galimybę, kad tokiuose susitikimuose su buvusiais verslo bendraminčiais ministras ne tik alutį gurkšnodavęs, bet ir kalbėdavęs verslo reikalais. Kas gali paneigti tikimybę, kad vieno tokio susitikimo metu ir kilo mintis, o gal kas nors pateikė idėją, kad konkursą mokyklai renovuoti turėtų laimėti ne kokia nors atsitiktinė įmonė, bet savų vyrų bendrovė.
Tarkime, ministras nežinojo, kad ta įmonė turi jo motinos akcijų. Vėliau jis pats prasitarė, kad pasirašė sutartį neįsigilinęs. O jeigu būtų įsigilinęs, tai nebūtų pasirašęs? Taigi ministras tarsi ir pripažįsta, kad susiklostė negera padėtis. Argi skaidrus tas, kuris nemato, kad stiklas aprūkęs? Kas kaltas – stiklas ar sugedusios akys?
Ministro užmaršumas
Tačiau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) padarė kitokią išvadą – D. Kreivys supainiojo viešuosius ir privačius interesus, skirdamas Europos Sąjungos lėšas (ES) – beveik 6 mln. litų – su juo siejamoms įmonėms. Konstatuota, kad tuometinis ūkio ministras D. Kreivys, pasirašydamas įsakymą dėl ES lėšų skyrimo renovuoti mokyklas, kai konkursų laimėtoja buvo pripažinta statybų bendrovė, kurios akcininkė yra jo motina, pažeidė įstatymus.
Nors D. Kreivys savo mundurą bandė ginti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o vėliau Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, bet ir šie atmetė jo skundus. Pastarojo teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, privatūs interesai iš esmės sutampa su jam artimų asmenų privačiais interesais, todėl D. Kreivys privalėjo įvertinti galimą privačių interesų įtaką tarnyboje priimamiems sprendimams.
Šiuo atveju, anot teismo, D. Kreivio privatus interesas neatsiejamas nuo jo motinos suinteresuotumo sėkminga įmonės, kurios akcijų paketą ji valdo, ūkine ir komercine veikla.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad D. Kreivys, siekdamas paneigti, jog žinojo apie konkursą laimėjusios įmonės veiklą, turi pateikti objektyvius duomenis, kad jis negalėjo žinoti apie „Specializuotos komplektavimo valdybos“ laimėtą konkursą renovuoti Vilniaus „Ąžuolyno“ pagrindinę mokyklą ir Karoliniškių gimnaziją.
Neįtikėtina, kad ministras tiesiog užmiršo, kad minėtos bendrovės akcijas, prieš užimdamas ministro postą, D. Kreivys perleido motinai.
Po visuomenės, žiniasklaidos, Seimo opozicijos ir prezidentės priekaištų 2011 metų kovo 16 dieną D. Kreivys neteko ministro posto. Tačiau geri vyrai ilgai be darbo nebūna. Jis tapo premjero visuomeniniu konsultantu ekonomikos ir investicijų klausimais.
„Auksinės mintys“
Artėjant rinkimams D. Kreivys tikriausiai dėl apsirikimo pateko į vieną televizijos laidą, kurioje diskutavo partijų lyderiai, o jiems antrino jų pagalbininkai. Šį kartą eksministras sublizgėjo tokiais nutolimo nuo realybės perliukais, kad net partijos lyderis A. Kubilius paraudonavo.
Tą vakarą politikai svarstė, kokiais būdais galėtume kuo greičiau ir kuo daugiau sukurti darbo vietų. D. Kreivys pareiškė, kad dabartinė Vyriausybė sudarė puikias sąlygas steigti naujas darbo vietas: „Anksčiau įmonę buvo galima įkurti per 15 dienų, o dabar – per 15 minučių“.
Taigi premjero visuomeninis patarėjas žiūri į laikrodį ir stebisi, kad žmonės nepuola kurti naujų darbo vietų. Kur jūs, smulkieji verslininkai, juk tai D. Kreivys pasiūlė steigti mažąsias bendrijas.
O žmones atsargūs, jie prisimena, jog kaip tik šis ministras, naktinės mokesčių reformos aktyvistas, labai nusipelnė žlugdant smulkųjį ir vidutinį verslą. Pasekmės akivaizdžios – iš įregistruotų 180 tūkst. smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių realiai teveikia apie 80 tūkst.
Dar po kelių minučių eksministras laidoje sublizgėjo pareiškęs, kad verslo sąlygų valstybė negali reguliuoti, o gerą verslo klimatą ir sveiką konkurenciją Lietuvoje sukels laukiami užsienio verslo milžinai IKEA ir „Lidl“. Ko gero, tai buvo pirmasis ir paskutinis eksministro bandymas pakenkti savo partijai.
Komentarai:
Valentinas Mazuronis, Seimo narys
D. Kreivys yra iš tų žmonių, kurie tikisi per politiką daryti verslą. Ar atsitiktinai jam vadovaujant ministerijai su jo artimaisiais susijusios bendrovės sunkmečiu išsiplėtė? Tikrai keisti, apmąstymus keliantys sutapimai.
Gediminas Vagnorius, Krikščionių partijos pirmininkas
Pirmiausia turėtume įvertinti partijas, kurių vadovai, žinodami tokią politiko praeitį, jį ne tik gina, bet ir nori turėti savo partijoje. Taip propaguojami dvigubi standartai. Teisiškai prie jo neprikibsi, bet morališkai jis save jau nubaudė. Kita vertus, palaikydama tokius politikus, partija nubaus pati save.
Jurgis Razma, Seimo narys
Ar šis politikas švarus? Į šį klausimą atsakys rinkėjai. Galiu konstatuoti, kad buvusiam ministrui nepavyko bendrauti su žiniasklaida. Iš vienos pusės, jis deklaravo skaidrų verslą, tačiau esant tokioms aplinkybėms, atsiradus mažiausiam šešėliui asmeniniame versle, tampi papildomai pažeidžiamas.
Tik faktai:
2009 metų vasario 14 dieną D. Kreivys sudarė sandorį, apie kurį deklaravo tik po dvejų metų, jau būdamas ministru. Pranešė apie neįvardyto „Stamijos“ akcijų kiekio pardavimą neįvardytam asmeniui.
2010 metų rugsėjį ūkio ministras D. Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinta ES parama dviem projektams. Konkursus laimėjo jo motinos F. Kreivienės iš dalies valdoma bendrovė „Specializuota komplektavimo valdyba“ ir dar dvi įmonės. Joms skirta beveik 6 mln. litų ES paramos lėšų.
2011-ųjų kovo 7 dieną VTEK nusprendė, kad D. Kreivys, skirdamas ES paramą mokykloms, kurių rekonstrukcijos darbus turėjo atlikti ir viena su jo motina susijusi bendrovė, neišvengė interesų konflikto.
2011 metų kovo 8 dieną ūkio ministras D. Kreivys paskelbė atsistatydinantis iš pareigų.
2012-ųjų birželio 4-ąją D. Kreivys įsigijo 40 proc. „Catus“ akcijų. Jas padovanojo pastarojo motina F. Kreivienė, kuriai šias akcijas D. Kreivys pardavė tapdamas ūkio ministru.
Linas SĖLIS
