Lietuvoje vieši UNESCO ekspertas profesorius Willemas J. H. Willemsas (Vilemas Viljemsas), rengiantis išvadas dėl Kernavės kultūrinio rezervato įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
UNESCO Pasaulio paveldo komitetas jau nusprendė kitų metų birželį svarstyti klausimą dėl rezervato įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą.
Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Ina Marčiulionytė BNS sakė tikinti, kad Pasaulio paveldo komitetas priims palankų sprendimą ir Kernavės kultūrinis rezervatas taps antruoju Lietuvos objektu įtrauktu į Pasaulio paveldo sąrašą.
"Tikimės, kad Kernavės kultūrinis rezervatas bus įtrauktas į sąrašą. Akivaizdu, kad jis atitinka pasaulio paveldo kriterijus", - BNS sakė ambasadorė, pažymėjusi, kad Kernavėje dar būtina plėtoti turizmo infrastruktūrą, nes šio objekto įtraukimas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą padidins turistų skaičių.
Penktadienį UNESCO ekspertas susitiko su kultūros viceministru Gintaru Sodeika, ministerijos valstybės sekretore Diana Paknyte bei Lietuvos ambasadore prie UNESCO I. Marčiulionyte.
Pasak Kultūros ministerijos pranešimo spaudai, susitikime buvo aptarti Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato sutvarkymo, tyrimų, tolesnio panaudojimo, apsaugos, prieinamumo visuomenei klausimai.
Šeštadienį UNESCO ekspertas lankysis Kernavėje. Po vizito Lietuvoje jis pateiks savo išvadas UNESCO Pasaulio paveldo komitetui.
Medžiaga, reikalinga siūlymui įtraukti Kernavės kultūrinį rezervatą į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą, buvo pradėta ruošti 2002 metų rudenį, gavus UNESCO ekspertų preliminarų vertinimą, kad ši vietovė gali pretenduoti į minėtą sąrašą.
1928 metais Kernavėje buvo įsteigtas kraštotyros muziejus, o 1989 metais 196,2 hektarų plote įkurtas valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas.
Rezervatas yra per tūkstantmečius gamtos ir žmogaus sukurta ekspozicija po atviru dangumi, kurioje yra daugiau kaip 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų, tarp jų - didžiausias Lietuvoje gynybinis penkių piliakalnių kompleksas. Šalia piliakalnių, Pajautos slėnyje, yra buvęs medinis viduramžių miestas.
Kernavė pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1279 metais Hermano Vartbergės kronikoje bei eiliuotoje Livonijos kronikoje kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Traidenio (1269-1282) valda. XIII amžiuje Kernavės tvirtovė ir miestas buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonominių ir politinių centrų.
Kartu su Lietuvos pateikta Kernavės kultūrinio rezervato kandidatūra į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą 2004 metų vasarą bus svarstomas Maskvos kremlius ir Raudonoji aikštė, Estijos Kuresaare tvirtovė, po vieną Norvegijos, Švedijos, Danijos, Islandijos, Irano, Pakistano ir kitų šalių pasiūlytą objektą.
Į UNESCO nematerialaus ir žodinio paveldo sąrašą yra įtraukta Lietuvos kryždirbystės tradicija, į kultūros ir gamtos paveldo sąrašą - Kuršių nerija, į Pasaulio paveldo sąrašą - Vilniaus Senamiestis.
Gegužės mėnesį Valstybinės paminklosaugos komisija rekomendavo Kultūros ministerijai apsvarstyti galimybę pasiūlyti UNESCO įtraukti į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą ir Trakų nacionalinį istorinį parką.
BNS
