28 metų operos solistė Milda Tubelytė pripratusi prie meilių žodžių, bučinių, ovacijų, spalvingų puokščių, tačiau koncertuodama gimtinėje sunkiai tramdė jaudulį.
Ryški asmenybė
Milda Tubelytė iš Vokietijos grįžo tam, kad dalyvautų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos organizuotame projekte „Jaunųjų talentų sugrįžimai iš Europos kultūros centrų į gimtąjį Panevėžį“. Koncerte dainavusi operos solistė neslėpė, kad šį kartą jaudinosi labiausiai.
„Kai prisimenu, rankos dreba net ir dabar. Man tai buvo didelė atsakomybė, nes klausėsi ne tik pažįstami, bet ir patys artimiausi žmonės. Jie mane lydėjo, matė ir kartu išgyveno visą mano muzikos laikotarpį. Jaučiuosi jiems labai dėkinga“, – po koncerto mintimis dalijosi dainininkė.
M. Tubelytė, šiuo metu dirbanti Vokietijos Braunšveigo operos teatre, dainavimo paslapčių mokėsi ne tik Lietuvoje, bet ir Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje.
Mergina prisipažino, kad pradžia, kaip ir daugeliui operos solistų, jai nebuvo lengva.
Keletas metų buvo tik ieškojimų laikotarpis. Vėliau pradėjo skleistis gražus balso tembras. Po truputį išryškėjo ir balso jėga. O dabar tai skambus, dramatinis, aukštas mecosopranas. Būtent intensyvi balso prigimtis Mildai atvėrė duris į operos pasaulį.
Daugeliui atrodo, kad turint Dievo dovaną – balsą – dainuoti vieni juokai. Tačiau valdyti tą dovaną, kaip reikalauja vaidmuo, perteikti herojaus emocines būsenas nėra paprasta.
Operoje niekada nebūna blankių personažų: vyrauja tik stiprios arba silpnos asmenybės. Todėl galima teigti, kad operos solistai privalo būti stiprios asmenybės, ryškios individualybės. Reikia ne tik mokėti žiūrovą sužavėti balsu, bet ir sugebėti perteikti savo personažų charakterius, įsijausti į kitų herojų būseną.
M. Tubelytė smuiku griežti mokėsi Panevėžio konservatorijoje, o Juozo Miltinio gimnazijos teatro klasėje lavino aktorinius gabumus. Visus savo talentus išsivežė į Vilnių – studijavo Muzikos ir teatro akademijoje.
Panevėžietė Operos ir baleto teatre atliko Grizetės partiją F. Leharo operetėje „Linksmoji našlė“, trumpametražių operų festivalyje jai buvo patikėtas Varnos vaidmuo Sigito Navicko operoje vaikams „Mamulė Mū“.
Nusprendė rizikuoti
Mildai besimokant Vilniuje, jos kambario draugė rado skelbimą, kad Vokietijos choras ieško solinio dainavimo studentų ir talentingų atlikėjų. Merginos nusprendė surizikuoti ir išsiuntė laišką.
Netrukus jos buvo pakviestos dalyvauti perklausose. Draugės susikrovė lagaminus ir iškeliavo į Vokietiją. M. Tubelytė buvo išrinkta dainuoti solo partiją G. F. Hendelio oratorijoje „Aleksandro puota“. Choro akademijoje ji su drauge praleido vieną mėnesį.
Merginos kartu su kitais solistais dalyvavo įvairiuose projektuose, tad teko aplankyti Japoniją, Singapūrą, Ispaniją, Pietų Afriką ir kitas šalis.
Projektui pasibaigus Milda sulaukė kvietimo studijuoti Vokietijoje. Lietuvės balsu susižavėjusi akademijos vadovybė padėjo M. Tubelytei gauti finansavimą. Jai buvo pažadėta 800 eurų per mėnesį stipendija.
Daug nesvarsčiusi mergina išsiuntė paraiškas ir patekusi tarp penkių geriausiųjų iš 350 pretendentų liko mokytis Hamburgo Muzikos ir teatro akademijoje. Čia Milda gavo įvairių fondų stipendijas, tapo „Elise Meyes“, „Mozart Preis“ konkursų laureate. Po dvejų studijų metų gavo magistro laipsnį ir buvo pakviesta dirbti į Braunšveigo operos teatrą.
Balso nelepina
M. Tubelytė tikino savęs ypatingai nevaržanti. Solistė pabrėžė, kad svarbiausia vakare prieš spektaklį ar tą pačią dieną nevalgyti maisto, kuris gali sukelti skrandžio rūgštingumą. Ir vengti produktų, kurie apvelia balso stygas.
„Balso tikrai nelepinu, svarbiausia – tinkama technika ir grūdinimas. Jei atsisakyčiau ledų, mano gyvenimas būtų liūdnas“, – šypsojosi pašnekovė.
Prieš repeticijas solistė dažniausiai valgo kokią nors sriubą ir salotas. O svečius palepina salotomis su spanguolėmis.
Atostogauja pas tėvus
Mergina į gimtąjį miestą dėl skrupulingai sudėlioto repeticijų ir pasirodymų grafiko grįžta vos kelis kartus per metus.
Šįkart M. Tubelytė į Panevėžį iš Vokietijos atvyko tam, kad dalyvautų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos organizuotame projekte „Jaunųjų talentų sugrįžimai iš Europos kultūros centrų į gimtąjį Panevėžį“.
O į ilgiausių atostogų grafiką stengiasi įtraukti ir Velželį, kur gyvena jos tėvai.
„Grįžusi namo jau nieko nebenoriu. Gera ilsėtis sodyboje, stebėti gamtą, tiesiog ramiai leisti laiką“, – pasakojo Milda.
Panevėžietei labiausiai liūdna, kai per šventes negali aplankyti namų. Kalėdas ir Naujuosius mergina pasitinka Vokietijoje. Mat tuo metu vyksta daugiausia pasirodymų.
„Kalėdos ir Naujieji metai mūsų teatre pats darbymetis. Visi nori kur nors išeiti, pasipuošti, pasižmonėti, atitrūkti nuo darbų. Taigi dažniausiai žmonės lankosi teatruose ir koncertuose. Vokietijoje yra tradicija tuo metu rodyti V. A. Mocarto operą „Užburtoji fleita“. Iš tiesų gražu pasižiūrėti, kaip sales užpildo seneliai su anūkais, šventiškai nusiteikusios šeimos. Žiūrovai nuostabūs, jie laikosi tradicijų, supranta, kur eina, ir tam ruošiasi“, – kalbėjo solistė.
Be to, Mildą žavi linksmi, profesionaliai paruošti teatro renginiai miesto bendruomenei. Teatro sezono atidarymas, naujametė puota, premjeriniai spektakliai sulaukia didelio gyventojų ir žiniasklaidos dėmesio.
Solistė džiaugiasi, kad yra graži tradicija po visų premjerų žiūrovams neskubėti į namus, o susitikti su atlikėjais, pasidžiaugti, pasidalyti įspūdžiais ir pakelti taurę už sėkmę.
M. Tubelytė svajoja, kad ir Lietuvoje įsitvirtintų tokios gilios iš kartos į kartą perduodamos teatro lankymo tradicijos.
Laukia repeticijos
Sekmadienį dainininkė jau krausis lagaminus ir keliaus į Vokietiją. Kadangi dabar pati sezono pradžia, merginos laukia sunkus darbas: su pianistu rengs muzikinę dalį, mokysis naujų kūrinių, vėliau kartu su režisieriais pradės scenines repeticijas. Mat lapkričio pabaigoje vyks Igorio Stravinskio operos premjera.
Solistės diena sudėliota pagal planą. Rytinės ir vakarinės repeticijos trunka po keturias valandas. Per pertraukas mergina spėja papietauti, numigti ir pasikartoti natas. Būtent dėl tokio intensyvaus mokymosi Milda į sceną lipa nieko nebijodama.
„Mažas jauduliukas mane aplanko tik prieš pat pasirodant. Nėra ko jaudintis, svarbiausia – būti gerai pasiruošusiai. Jei pradėčiau jaudintis, nebeliktų laiko susikaupti. Jeigu patirsiu stresą, nukentės rezultatas“, – tvirtino M. Tubelytė.
Jaunoji solistė gyvena šia diena, nieko neplanuoja, džiaugiasi tuo, ką turi. O nuo klasikinės muzikos nutolsta klausydama roko stiliaus dainų.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
