„Nes mūsų irklas susilenkia per pusę ir atrodo, kaip meškerės kotas. Su žvejais, kuriuos matome pakrantėse tenka pabendrauti. Kai kurie piktybiškai mums prieš nosį numeta savo svambaliuką, - su šypsena veide pasakojo žurnalistams pasakojo R. Nekriošius. - Bando taip žmonės įnešti naujų intrigų į mūsų kasdienybę. Kartais būna pikta, kad žmonės specialiai taip daro norėdami pakenkti“.
Sunkios treniruotės
Pasak sportininkų, treniruotės Rio vyko pagal planą. „Tačiau orų permainos kiek kliudė, reikėjo laiko, kol pripratome. Ir prie vandens sūrumo teko priprasti, - sakė R. Nekriošius. - Mes neirkluojame sūriame vandenyje. Tai šiek tiek viską keičia. Kol vyko akademinio irklavimo varžybos, iki mūsų vis ateidavo bangos nuo teisėjų katerio.
„Akademinio irklavimo varžybos dėl bangavimo buvo nutrauktos, o mūsų treniruotės vyko, - priminė A. Olijnikas. - Tai galite tik įsivaizduoti, kaip viskas vyko“.
R. Nekriošius tikino, kad pasikeitusios treniruočių sąlygos tikrai privertė prakaituoti iš peties. „Per raumenis tokios treniruotės tikrai davė. Mūsų ankstesnis atvykimas į Rio – tikslas adaptuotis prie sąlygų, - pasakojo irkluotojas. - Prieš tai stovyklavome aukštikalnėse, nes norėjome pagerinti savo fizinę formą. Dažniausiai prieš varžybas išgirdę klausimą „Kaip jautiesi?“, nemeluojame ir atsakome, kad nesijaučiame gerai, tačiau varžybų dieną mes jausimės gerai“.
„Geriausiai jaučiamės varžybų dieną. Likus kelioms dienoms iki varžybų jaučiame kažką negero: rezultatas per treniruotes netenkina, valtis neina, - teigė A. Olijnikas. - Bet būdami starte žinome, ką reikia daryti ir jaučiamės gerai“.
Treniruotės – su muzika
Paklausti apie lūkesčius olimpinėse žaidynėse sportininkai susižvalgo. „Norime patekti į finalą, o po finišo jame tiesiog norime sau pasakyti, kad esame patenkinti, nes trasoje atidavėme visas savo jėgas“, - tarsi vienu balsu pasakė irkluotojai.
„Treneris žino jau visas mūsų psichologines būsenas pasiruošimo startui metu. Jis supranta, kad yra laikas, kai būname irzlesni. Tuo metu stengiamės vengti konfliktų. Abu žinome, kaip kiekvienam reikia nusiraminti, save pastatyti į vietą. Andrius, štai, groja gitara... - nusijuokė R. Nekriošius. - Aš klausausi, mane ramina jo grojimas. Dažniausiai, kai jis groja, darau tempimo pratimus“.
A. Olijnikas patikino, kad baidarės partneris yra pagrindinis jo klausytojas. „Gitarą dažniausiai pasiimu su savimi į stovyklą“, - šyptelėjo gitarą ir į olimpines žaidynes atsivežęs A. Olijnikas.
„Jo improvizacijos mane ramina, - nusijuokė ir R. Nekriošius. - Kartais prisiderinu, į kokį puodą su šaukštu padaužau“.
Išskirtinė valtis
Gitara groti A. Olijnikas pradėjo prieš keturis metus – 2012-aisiais. „Kai nepatekome į Londono olimpines žaidynes, nusprendžiau, kad reikia pradėti groti, - juokavo sportininkas, kuris vienu metu buvo išvykęs iš Lietuvos padirbėti į Belgiją - Negalima sakyti, kad važiavau į Belgiją skinti kriaušių, nes nusprendžiau mesti sportą, kai nepatekome į Londono žaidynes. Mesti minties nebuvo. Tai buvo avantiūra, draugai važiavo, pagalvojau, kad ir aš galiu, nes buvo laikotarpis, kai galėjau skirti tam laiko“.
Kiek vėliau irkluotojui trūko Achilo sausgyslė, tačiau tai neatbaidė nuo sporto. „Manau, kad mane tik sustiprino šis dalykas, nes supratau, ko noriu. Mane ši trauma motyvavo, po mėnesio jau lipau į valtį ir treniravausi. Tas sezonas buvo pats geriausias“, - pasakojo A. Olijnikas.
Rio olimpinėse žaidynėse vyrai startuos su neįprasta valtimi. „Gamintojų paprašėme, kad valtis būtų su tam tikra simbolika. Turėjome idėjų. Stilistams jas parodėme, jie pagamino, - šypsojosi R. Nekriošius. - Norėjome, kad pagrindiniai šalies žmonės pasirašytų ant šios valties, tačiau šios minties neįgyvendinome, nes vėlai tą valtį gavome. Tik čia, Rio, ją ir pamatėme. Tačiau vis vien žinome, kad mus visi palaiko“.
