Nepaisant to, kad išmaniųjų sistemų diegimas suteikia nekilnojamojo turto projektams išskirtinumo rinkoje, vystytojai minimaliai investuoja į šias technologijas. Tokių projektų Lietuvoje yra labai nedaug. Iš visų šiuo metu vystomų naujos statybos projektų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vos 13 proc. gali pasiūlyti sprendimus, atitinkančius išmaniųjų technologijų sampratą. Todėl pirkėjai, norintys gyventi išmaniuose būstuose, turi papildomai investuoti į išmaniųjų sistemų diegimą.
Pasak „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus, nepaisant to, kad išmaniosios sistemos pinga, tampa įperkamos ne tik prestižiniame segmente, aktyvesniam jų taikymui NT rinkoje yra ne vienas stabdys. „Išmaniosios technologijos – santykinai brangus „malonumas“. Be to, tokių sistemų kūrėjai dažnai tarpusavyje konkuruoja ir jų gaminiai tampa sunkiai suderinami tarpusavyje, kas sukelia patikimumo problemų, o namų aplinkos stebėjimas ir valdymas nuotoliniu būdu taip pat atveria galimybes kompiuteriniams įsilaužėliams pasinaudoti tuo nusikalstamiems tikslams“, – teigia A. Antanavičius. 2014 metais atlikta Hewlett-Packard analizė atskleidė, jog išanalizavus 10 pagrindinių išmaniųjų namų sistemų buvo nustatyta apie 250 galimų saugumo spragų. Diegiant išmaniąsias technologijas jau pastatytuose namuose susiduriama su didelėmis remonto išlaidomis dėl naujų kabelių pravedimo poreikio, tad tai ne visada yra patrauklu ir priimtina.
Tikėtina, kad išmaniųjų sistemų plėtra Lietuvos NT rinkoje artimiausiais metais vyks tik pavienių NT pirkėjų iniciatyva.
