Panevėžio mokykloms gresia nuo balandžio likti be elektros, o sargų, valytojų, virėjų atlyginimams pinigų užteks tik iki spalio. Tokias prognozes pateikia švietimo įstaigų vadovai, išvydę šių metų Savivaldybės biudžeto projektą.
Butas – už 25 Lt
„Nėra problemų tik dėl mokinio krepšelio lėšų – jų užteks ir pedagogų atlyginimams mokėti, ir mokymo priemonėms pirkti. Bet iš ko išlaikyti pastatą ir jį prižiūrintį personalą – visiškai neaišku“, – pripažino „Minties“ gimnazijos direktorius Egidijus Samas.
Iš miesto iždo mokyklos reikmėms šiemet numatoma atseikėti apie 500 tūkst. Lt. Direktorius skaičiuoja: jei visus metus sąžiningai mokės atlyginimus techniniam personalui, vos minimumą uždirbantiems 27 darbuotojams, komunalinėms, ryšio paslaugoms, šiokiam tokiam remontui, raštinės, švaros priemonėms beliks 70 tūkst. Lt.
Įstaigos vadovas neišmano, juoktis ar verkti turint tokius pinigus, jei vien už šildymą mokykla per mėnesį pakloja 30 tūkst. Lt.
„Esant tokiam biudžetui, vienam kvadratiniam mokyklos metrui tenka 50 ct. Prašau, išlaikykit dviejų kambarių butą per metus turėdami 25 Lt“, – palygino direktorius.
Nemokamai ilsėsis ilgiau
E.Samas nežino, kaip būtų įmanoma dar labiau susiveržti diržus. Pernai net ir labai taupydama „Minties“ mokykla komunalininkams liko skolinga kone 300 tūkst. Lt. Didžiausia skola – apie 200 tūkst. Lt – šilumos tiekėjai „Panevėžio energijai“, apie 11 tūkst. Lt gimnazija nesumokėjusi už elektrą.
„Prisipažinsiu: neįsivaizduoju, kaip realiai išgyventi šiuos metus. Kas mėnesį sulaukiame grasinimų išjungti elektrą, perspėjimų susimokėti už vandenį, už skolas jau kartą buvo išjungti telefonai. Šiemet bus dar sunkiau“, – kalbėjo E.Samas.
Direktorius neatmeta, kad pernai penkias dienas nemokamai atostogavusioms valytojoms, sargams ir kitam aptarnaujančiam personalui šiemet priverstinai ilsėtis gali tekti dar ilgiau.
Tačiau ir toks skaudžiai per kišenę mažiausiai uždirbantiesiems kertantis taupymas – ne išeitis. Tokiu būdu per 2009-uosius gimnazija tesutaupė apie 3000 Lt.
Beviltiška padėtis
„Žemynos“ gimnazija iš tiek, kiek Savivaldybė numačiusi skirti pinigų mokyklai išlaikyti, ramiai išgyventų tik iki pavasario.
„Susimokėti už elektrą, spaudą pinigų užtektų tik trims mėnesiams, valytojų, sargų ir kito aptarnaujančio personalo, plaukimo trenerių atlyginimams – dešimčiai mėnesių, o šildymui lėšų visai nenumatyta“, – vardijo „Žemynos“ gimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas.
Mokyklą slegia 258 tūkst. Lt skola šilumos tiekėjui. Vadovas pripažįsta nebesukantis galvos, kaip ją grąžinti.
„Tokią sumą sumokėti – beviltiška“, – teigė R.Grilauskas.
„Ąžuolo“ vidurinės mokyklos direktorius Remigijus Glinskis juokauja, kad jam, kaip istorikui, bus visai įdomu sugrįžti į balanos gadynę.
„Žodis „taupyti“ praranda savo tikrąją prasmę. Taupoma tada, kai siekiama tikslo, dažniausiai – smagaus ir linksmo. O tai, ką darome dabar, yra ne taupymas, o išgyvenimas“, – tikino R.Glinskis.
Direktorius jau priprato prie šilumos, elektros, vandens tiekėjų grasinamų perspėjimų už skolas palikti mokyklą tamsoje ir šaltą.
Kad išgyventų, pernai mokykla atsisakė aptarnaujančio personalo 4,5 etato. Daugiau galimybių susiveržti diržus direktorius nemato.
„Juk nepaliksim vienos valytojos 7000 kv. m mokyklai tvarkyti“, – teigė R.Glinskis.
Tikisi kompensacijos
Savivaldybė ant savo pečių žada perimti mokyklas prislėgusias skolas už šildymą, tačiau kaip susimokėti kitiems paslaugų tiekėjams, paliekama spręsti pačioms švietimo įstaigoms.
„Sutarėm su direktoriais, kad dėl šildymo nesuktų galvos, tuo pasirūpins Savivaldybė. O kaip spręsti kitas problemas, gal iki naujų mokslo metų rasime būdą“, – svarsto meras Vitalijus Satkevičius.
Greito praturtėjimo miesto vadovas mokykloms nežada. Pasak jo, nėra biudžeto programų, iš kurių dar būtų įmanoma nubraukti lėšų ir pridėti švietimo įstaigoms.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
