Kiek vaikų iš tiesų nelanko mokyklos? Oficialūs duomenys gana šokiruojantys, bet kuo jie paremti, nelabai aišku. Taip mano ir Tauragės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Jolita Vaišvilaitė. Ji įsitikinusi, mokyklos nelankymo problema labai susijusi su emigracijos paaštrėjimu. Specialistė nurodo ir naują tendenciją – kažkada mokyklą metusius pilnamečius vaikus tėvai verčia į ją grįžti, nes tik taip skurdo smaugiami tėvai gali gauti socialines pašalpas.
6 tūkst. „dingusių“ vaikų – realybė?
Viešojoje erdvėje pateikiama statistika, kad neperžengusių mokyklos slenksčio yra apie 6 tūkst. Ar tai realus skaičius? J.Vaišvilaitė sako nenutuokianti, iš kur toks skaičius gautas ir kuo jis pagrįstas. Ar tai neregistruoti jokioje mokykloje, ar įregistruoti Mokinių registre, tačiau mokyklos nelankantys vaikai, taip ir lieka neaišku. Vis dėlto, pasak specialistės, netrukus mokyklos baigs tvarkyti šių mokslo metų moksleivių sąrašus, ir bus galima sutikrinti, kiek vaikų trūksta.
Pagal įstatymus, nesimokantis vaikas apibrėžiamas kaip Lietuvoje Respublikos gyventojų registre įregistruotas vaikas iki 18 metų, bet neregistruotas nė vienoje šalies mokykloje (t. y. nėra įregistruotas Mokinių registre), o mokyklos nelankantis mokinys – vaikas, įregistruotas Mokinių registre, tačiau per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidęs daugiau kaip pusę pamokų pagal privalomojo švietimo programas.
Tačiau jei jaunesnius vaikus dar galima bus suskaičiuoti, tai 16–18 metų nesimokančių vaikų suskaičiuoti neįmanoma, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, mokslas yra privalomas asmenims iki 16 metų. Po patikrinimų šalies Nesimokančiųjų duomenų bazėje 16–18 metų vaikų skaičius yra 6500, dauguma yra išvykusių į užsienį arba apie juos nėra jokios informacijos.
Specialistės teigimu, pagrindinės problemos, apsunkinančios nesimokančių vaikų apskaitos veiksmingumą, susijusios su gyvenamosios vietos deklaravimu ir gyventojų migracija. Dėl atsivėrusių sienų tarp šalių ir išvykimo iš šalies registravimo nevykdymo, dažno gyventojų gyvenamosios vietos keitimo, faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos neatitikimo sunku surinkti tikslią informaciją apie nesimokančius vaikus.
– Vis dėlto situacija nėra beviltiška, – tvirtina J.Vaišvilaitė, – į užsienį net ir niekam nepranešus išvežtas vaikas vėliau vis tiek „išlenda“ – užsienyje tėvai nori gauti už juos pašalpas, ir tada informacija apie juos mus pasiekia. Tiesa, taip yra tik jei vaikas išvežtas į Europos Sąjungos šalis. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Baltarusijos ar Rusijos Federacijos jokios informacijos galime ir nesulaukti.
Didžiausia atsakomybė tenka tėvams
Mokyklos nelankantys asocialių šeimų vaikai – irgi ne retenybė. Vis dėlto juos sužiūrėti lengviau, nes, pasak specialistės, tokios šeimos dažniausiai nuolat yra vaikų teisių tarnybų akiratyje. Kokios dažniausios mokyklos nelankymo priežastys? Pašnekovė tarp dažniausiai pasitaikančių mini mokymosi turinio neįsisavinimą, žinių spragas, laiku nesuteiktą individualią mokytojų ar specialistų pagalbą, emocijų ir elgesio sutrikimus, konfliktiškus santykius su bendraamžiais ir mokytojais, gyvenimo įgūdžių stoką, žemą savivertę, įvairias priklausomybes. Visais atvejais didžiausia atsakomybė už mokyklos nelankančius vaikus, pasak J.Vaišvilaitės, tenka tėvams.
Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. LR Švietimo įstatyme reglamentuota, kad tėvai privalo 6–7 metų sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti į mokyklą, užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą. Už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, už kliudymą jaunimui mokytis numatyta administracinė tėvų atsakomybė.
Pagrindinės mokyklos nelankymą lemiančios priežastys – socialinės ir psichologinės. Dažnai sakoma, kad viena iš priežasčių yra nepritapimas bendrojo lavinimo mokyloje. Dažnai toks elgesys reiškia bandymą pabėgti nuo užklupusių socialinių problemų. Apie tai, kaip tėvų autoritetas ir auklėjimas šeimoje veikia vaiko norą mokytis, pašnekovė sakė:
– Yra šeimų, kuriose mokslas nelaikomas jokia vertybe. Tai, kad vaikas nelanko mokyklos, nelaikoma jokia problema. Su tokia situacija susidūrėme ir vos prieš keletą dienų Batakiuose, lankydami asocialią šeimą. Vienas iš trijų vaikų buvo namuose, o mums ėmus aiškintis priežastis tėvai niekaip negalėjo suprasti, kokia čia problema, ko mes iš jų norime...
Kita vertus, pasak specialistės, yra tėvų, kurie labai užsiėmę ir vaikui visai neskiria laiko. Sau paliktas vaikas dažniausiai elgiasi, kaip jam atrodo patogiausia, neretai ir į mokyklą nemato reikalo eiti.
Naujos tendencijos?
J.Vaišvilaitė teigė pastebinti naują tendenciją – tėvai stengiasi prieš kurį laiką mokyklą metusius jau pilnamečius vaikus priversti grįžti į mokyklos suolą. To jiems prireikia, kai į kampą įvaro skurdas. Būna, kad anksčiau piktnaudžiavę alkoholiu ar dėl kitų priežasčių vaikais nesirūpinę tėvai atveda savo jau pilnamečius, kokias šešias ar septynias klases tebaigusius savo vaikus į Vaikų teisių apsaugos tarnybą ir prašo „įtaisyti“ juos į bendrojo lavinimo mokyklą. Mat tik tokiu atveju tėvai turi teisę gauti socialinę pašalpą. O 315 litų – nemaža paspirtis skurstančiai šeimai.
– Kaip tik visai neseniai pro duris išleidau šeimą su dviem vyrais kaip mūrais – sūnūs nebelanko mokyklos jau keletą metų. Nors yra pilnamečiai, darbo negauna, nes nieko nemoka. Tėvai nori, kad jie grįžtų į mokyklos suolą, nes tada jiems priklausytų socialinė pašalpa. Vaikinų tokia idėja, žinoma, visai nežavi. Tenka ne tik įkalbinėti juos mokytis, bet dar ir rasti mokyklą, kuri sutiktų juos priimti. Juk vidurinių mokyklų, galima sakyti, nebėra, mokytis gimnazijose tokie vaikai nepajėgs, – sako J.Vaišvilaitė. – Gerai, jei vaikas metė mokslus kokioje šeštoje klasėje, tada dar bandau padėti – skambinu mokyklų direktoriams ir prašau priimti...
Ar po ilgesnės pertraukos sugrįžimas į mokyklą būna labai komplikuotas? J.Vaišvilaitė sakė:
– Nusprendę mokytis toliau, vaikai dažnai renkasi kitą ugdymo įstaigą, profesinę mokyklą.
Motyvuoti mokyklos nelankantį vaiką –labai kūrybiškas, metodiškas ir sunkus darbas. Vaikams reikia individualios pagalbos, pirmiausiai į mokinį reikia žiūrėti kaip į žmogų ir įvertinti jo galimybes.
Kuriamas mokyklos nelankančių vaikų registras
Šiuo metu Švietimo informacinių technologijų centras kuria mokyklos nelankančių vaikų registrą, kuris, tikimasi, leis sužinoti realią padėtį šioje srityje. Taip numatoma aiškintis, kiek mokyklinio amžiaus vaikų apskritai yra nepatekę į švietimo sistemą ir kiek mokyklose registruotų vaikų realiai pamokų nelanko.
Birutė Slavinskienė
