Tai – didžiausia žmonijos istorijoje raketa, šalia kurios pirmuosius žmones į Mėnulį gabenusios „Saturn V“ milžinės nublanksta savo dydžiu.
NASA vakar pristatė naujas raketos SLS (Space Launch System), kuri į orbitą pajėgs iškelti 143 tonas, nuotraukas. Šia raketa astronautai skraidys į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir po Žemės apylinkes Saulės sistemoje. Manoma, kad raketa taps žmogaus kelionės į Marsą dalimi: ji į Žemės orbitą iškels misijos erdvėlaivio „sudedamuosius blokus“.
„SLS potencialas paskatins mokslinių tyrimų ir žmonijos tyrimų sinergiją, – pareiškė NASA astronautas, NASA mokslo skyriaus administratorius Džonas Grunsfeldas. – SLS slypi galimybės Saulės sistemos ir apskritai kosmoso tyrinėjimuose plėtoti transformatyvųjį mokslą.“
Kol kas tebestatoma raketa SLS bus galingiausia raketa, kokią yra pavykę sukurti žmogui. Ja žmonių misijos galės būti deleguojamos ne tik į Žemės orbitą, Mėnulį, bet ir į Marsą, asteroidus. Planuojama, kad pirmą kartą raketa pakils 2017 m.
Debiutinio skrydžio metu į Žemės orbitą SLS iškels 77 tonų krovinį. Tai yra beveik triskart daugiau, nei sugebėjo iškelti daugkartinio naudojimo erdvėlaivius „Space Shuttle“ į orbitą kėlusios raketos. Planuojama SLS projektą tobulinti ir rekonstruoti taip, kad jos keliamoji galia siektų 143 tonas. Tai yra daugiau, nei sugebėjo iškelti galingiausia iki šiol žmogaus sukurta raketa.
„Nors daugelis raketą SLS visų pirma sieja su žmonių misijomis, ji neabejotinai ras vietos aibėje kitų kosmoso tyrinėjimo sričių, – atkreipė dėmesį programos strategijos ir partnerystės vadovas Stivas Kryčas. – Misijose į kitas Saulės sistemos planetas, SLS galės pasiūlyti paslaugų, kurios dabar yra neįmanomos. Pavyzdžiui, prie kitų planetų ar jų palydovų nusiųsti didesnius kosminius zondus su daugiau tyrimams skirtos įrangos.“
NASA mokslininkai ir inžinieriai mano, kad raketa pajėgs erdvėlaivius prie išorinių Saulės sistemos planetų skraidinti tiesiogine trajektorija, išvengiant erdvėlaivio įgreitinimo Žemės gravitacijos pagalba. Taip būtų sutaupoma daug laiko.
„Raketų konstruktoriai visada dirbdavo ribojami tam tikrų fizinių raketos galimybių, – aiškino S. Kryčas. – Pvz., erdvėlaivis negali būti sunkesnis už tam tikrą svorį, turi neviršyti tam tikro raketos pločio. Nuo to, kokio raketa bus dydžio, priklausys maksimalus raketos greitis, kai kuriais atvejais renkantis šiuos parametrus egzistuoja tam tikri limitai. Štai dabar norint išsiųsti misiją į išorines Saulės sistemos planetas, mokslininkams reikia tilpti į tam tikrą „dėžutę“. SLS „dėžutė“ bus gerokai didesnė už visas, kurios siūlomos dabar.“
