Paskutiniu metu žiniasklaidoje plačiai nušviesta, jog Vilniaus apygardos prokurorai baigė ikiteisiminį tyrimą dėl mėginimo neteisėtai įsigyti ginklų. Įtarimai šioje byloje pateikti Airijos piliečiui Maiklui Kembelui. Tai, kad airių teroristai pirkti ginklų „tikrajai Airijos Respublikonų armijai“ norėjo būtent Vilniuje – joks atsitiktinumas. Tik, aišku, ginklai tiekiami ne Didžiosios Britanijos armijai, o šios šalies gangsteriams.
Bankininkas neįgyvendino savo planų
O nedaug trūko, kad visa Lietuva būtų tapusi vadinamąja bananine respublika, ginklų tiekėja. Kad prekyba ginklais – geras biznis, buvo pajutęs savo noru iš gyvenimo pasitraukęs Genadijus Konopliovas. Buvęs Alytaus pirmasis Komunistų partijos sekretorius, žemės ūkio ministras, nepriklausomoje Lietuvoje tapęs bankininku, G. Konopliovas turėjo planų Lietuvą paversti ginklų prekybos tarpininke.
Žlungant Sovietų Sąjungai, jos armijoje klestint netvarkai, atsirado ne vienas ginklų prekeivis. Griūvant armijai, rusų generolai, norėdami užsitikrinti ramią senatvę, pardavinėjo ginklus į kairę ir į dešinę. Bankininkas G. Konopliovas jau irgi buvo apskaičiavęs, kad jis, kaip tarpininkas, per kelis ginklų pardavimo sandėrius susišluos daugiau kaip milijardą pelno.
Dabar galima sakyti – visa laimė, kad šiems bankininko planams nebuvo lemta išsipildyti. Būtume nekaip išgarsėję visame pasaulyje, nes ginklai iš Lietuvos būtų keliavę į tas šalis, kurioms legaliai ginklų niekas neparduoda. Tie ginklai būtų naudoti terorizmui, perversmams, visokiems nelegaliems sandėriams.
Beje, likimas nepagailėjo ne tik milijonus litų skolų palikusio avantiūrizmu pagarsėjusio bankininko, bet ir jo artimųjų. Teismuose buvo nagrinėjama krūva bylų, kuriose figūravo dukra, žmona, o sūnus neišvengė ir kalinio duonos.
Pigesni automatai
Beje, pati Lietuva pirmuosius ginklus irgi įsigijo iš tų pačių Rusijos generolų. Kaunietis Vladas Laurinavičius per asmenines pažintis iš rusų nupirko du laivus ir 5000 automatų. Tuo laiku rinkoje automatas kainavo apie 1000 JAV dolerių, o Lietuva V. Laurinavičiui sumokėjo po 180. Už kiek juos iš rusų generolų pirko V. Laurinavičius, žino tik jis pats. Tai buvo daroma be jokių sutarčių.
V. Laurinavičius irgi galėjo tapti ginklų prekybininku. Jau buvo atsiradę pirkėjai iš Azijos, kurie už daug didesnę kainą būtų nupirkę ir laivus, ir automatus.
Oficialiai beveik visoms Azijos, Afrikos šalims Jungtinių Tautų konvencijos draudžia parduoti ginklus. O jų reikia ir reguliariosioms armijoms, ir sukilėliams, tad tuo ir naudojasi prekiautojai mirtimi.
J. Borisovo šešėlis
2001-aisiais metais buvo kilęs tarptautinis skandalas, kuriame minėta ir Lietuva. Tada Jurijaus Borisovo firma „Avia Baltika“ į Sudaną eksportavo sraigtasparnių Mi-8T. Buvęs sovietinės armijos majoras, karo Afganistane veteranas J. Borisovas galop įrodė, kad į Sudaną buvo išvežtas ne karinės, o civilinės paskirties sraigtasparnis.
Šalia J. Borisovo tuo laiku kaip verslo partneris buvo minimas turbūt vienas didžiausių pasaulyje ginklų prekeivių – rusas Viktoras Butas. Po kiek laiko jis buvo sulaikytas Tailande. Jungtinių Tautų duomenimis, V. Butas tiekdavo ginklus į Afganistaną, Angolą, Kongą, Liberiją, Ruandą, Sierą Leonę, Sudaną.
Iš Kėdainių – į Angliją
Tai, kad lietuviai apginkluoja britus, niekam nepaslaptis. Tik, aišku, ginklai tiekiami ne Didžiosios Britanijos armijai, o šios šalies nusikaltėliams. Apie tai ne kartą rašė beveik visi D. Britanijos laikraščiai, reportažą buvo paruošusi BBC televizija.
Savo reportaže apie ginklų iš Lietuvos kontrabandą britų žurnalistai daugiausia rodė kėdainiškio Andriaus Raubos istoriją. Britų žurnalistai lankėsi Kėdainiuose, filmavo A. Raubos namus, sakydami, kad iš čia į Angliją atvežami ginklai, kuriais nušautas ne vienas žmogus.
Buvęs veterinarijos gydytojas A. Rauba kaip ginklų tiekėjas minimas ne vienoje byloje. Už ginklų kontrabandą Panevėžio apygardos teismo jis nubaustas 5 metų ir 6 mėnesių nelaisvės bausme.
Šiuo metu tame pačiame teisme nagrinėjama dar viena byla, kurioje vėl figūruoja A. Rauba. Kitą mėnesį šioje byloje jau turėtų būti skelbiamas nuosprendis.
Įtariama, kad A. Rauba buvo subūręs grupę, kuri perdirbinėjo ginklus ir kontrabanda gabeno juos į D. Britaniją. Dujinių pistoletų perdirbimu į 9 mm kalibro šaunamuosius ginklus su duslintuvais užsimė Remigijus Goštautas, pardavinėti padėjo Aidas Juškevičius.
Nustatyta, kad 2006-ųjų gegužės 15 dieną į Londoną buvo atgabenta 18 perdirbtų kovinių ginklų bei ne mažiau kaip 750 šovinių (9 mm kalibro). Tą pačią dieną Londono pareigūnai Herberto gatvėje sulaikė įtariamuosius ir ginklus konfiskavo.
„Tai viena iš sėkmingiausių bendrų Lietuvos ir Didžiosios Britanijos pareigūnų operacijų, kuri sudavė skaudų smūgį tarptautinei ginklų kontrabandos grupuotei“, – perduodamas bylą teismui, sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis.
Saloje – 40 kartų brangesni
Jei A. Rauba būtų buvęs teisiamas Didžiojoje Britanijoje, būtų gavęs dar sunkesnę bausmę. Ypač žinant, kad jo gaujos atgabentais ginklais „Baikal“ yra nušautas ar sužeistas ne vienas britų salų gyventojas.
Dujinius pistoletus „Baikal“ gamina Rusijoje, Iževske, įsikūrusi gamykla. Ten net prie jos vartų tokių dujinių pistoletų galima nusipirkti už maždaug 250 litų. Lietuvoje perdirbtas į kovinį, toks pistoletas Didžiojoje Britanijoje jau kainuoja apie 10 000 litų.
A. Raubos veiklą tyręs detektyvas inspektorius Robertas Kaulandas pasakojo, kaip buvo sulaikyti ginklų prekeiviai: „Nuvykome turimu adresu, o ten išėjo vyras su kuprine. Ji atrodė gana pilna. Mes jį pasekėme. Kuprinėje jis turėjo 6 ginklus. Name policija rado automobilį, kurio benzino bake buvo padarytas slaptas skyrius. Jame buvo dar 6 ginklai ir narkotikų. Po savaitės per kitą operaciją buvo aptikta dar 18 „Baikal‘ų“.
Per bendras operacijas su muitinės pareigūnais D. Britanijoje buvo suimti 6 įtariamieji. Pats A. Rauba buvo areštuotas Lietuvoje. Jau tada detektyvas R. Kaulandas dėl to apgailestavo: „Požiūris į ginklus Lietuvoje yra laisvesnis ir A. Rauba už savo veiklą gaus lengvesnę bausmę“.
Maksimali bausmė už ginklų kontrabandą – laisvės atėmimas iki 10 metų.
Griežtesnės bausmės
Iš tikrųjų, tie lietuviai, kurie už ginklų prekybą teisiami D. Britanijoje, už grotų sėda ilgesniam laikui, nors abiejų šalių baudžiamuosiuose kodeksuose maksimalios bausmės už tokį nusikaltimą panašios.
Štai Londono Sautverko kriminalinis teismas Dariui Stankūnui už šaunamųjų ginklų įvežimą į šalį skyrė 10 metų, o Orestui Bubliauskui ir Andriui Gurskui – po 11 metų laisvės atėmimo. Skirdamas bausmes, teisėjas apgailestavo, jog už prekybą tokiais ginklais jo šalyje taikomos bausmės yra mažesnės negu už prekybą narkotikais. Trys lietuviai buvo sulaikyti per teisėsaugininkų operaciją, kai A. Gurskas įvežė į D. Britaniją didelę partiją iš dujinių į kovinius perdarytų revolverių.
Evaldas Čingas britams pardavė 18 pistoletų ir buvo nuteistas 7 metams nelaisvės. Kai vyko teismas, britų spauda priminė dar anksčiau svarstytą bylą, kurioje lietuviams ir dviem britams už 30 pistoletų pardavimą buvo skirta po 18 metų kalėjimo.
Mindaugas Baležentis už tų pačių perdirbtų „Baikal‘ų“ pardavimą buvo nuteistas 6 metų ir 8 mėnesių bausme.
Vyksta ikiteisminis tyrimas
Vieni sėda už grotų, o kiti ir toliau rizikuoja, nes ginklų prekyboje sukasi milijonai.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnai išaiškino ir sulaikė organizuotą grupuotę iš Alytaus, kurios nariai kontrabanda į D. Britaniją gabeno didelius šaunamųjų ginklų kiekius. Kratų metu, be ginklų, buvo rasta ir daug narkotikų – amfetamino, hašišo, marihuanos. Grupuotės organizatorius ir lyderis Remigijus Leniauskas, taip pat nepagydoma liga sirgęs ir šiuo metu jau miręs Karolis Česynas, Dainius Barzdaitis teismo sprendimu buvo suimti. Iš viso įtarimai yra pateikti 6 asmenims. Bylos tyrimas jau eina į pabaigą, tik dar laukiama reikšmingos bylai informacijos iš Jungtinės Karalystės. Darant kratą pas grupuotės narius buvo rasta ne tik įprastų perdirbtų pistoletų „Baikal“, bet ir keli pistoletai-kulkosvaidžiai „Agram“. Šie kontrabandai paruošti ginklai į Lietuvą buvo įvežti iš Kroatijos. Yra duomenų, kad „Agram‘ais“ alytiškiai buvo apginklavę ir „tulpinius“.
Kroatijoje šie ginklai vadinami "naujosiomis mergelėmis". „Agram‘ą“ lengva paslėpti po drabužiais, nes jo ilgis tik 33 centimetrai, o svoris – vos pustrečio kilogramo. Buvo manoma, jog „Agram'as“ yra JAV specialiųjų tarnybų smogikų ginklas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šį devinto kalibro pistoletą-kulkosvaidį sukonstravo kroatų inžinierius Ivanas Vugrekas iš Zagrebo. Pilietinio karo buvusioje Jugoslavijoje metu „Agram'us“ su duslintuvais naudojo kroatų žvalgybinės-diversinės grupės. Pasibaigus karui, automatus imta štampuoti pogrindyje, juolab kad tai pigiai padaroma prekė.
Gaminti ginklus pavojinga
Lietuvių auksarankiai – ne ką prastesni už kroatus. Jie ne tik meistriškai perdirba dujinius pistoletus į kovinius, bet ir patys gan sėkmingai kuria ginklus. Ne vienas už tokius darbus ir nukentėjo.
Bene plačiausiai nuskambėjo buvusio Seimo nario, konservatoriaus Algirdo Petrusevičiaus baudžiamoji byla. Lietuviško pistoleto-kulkosvaidžio „Vytis“ vienas iš kūrėjų buvo nuteistas 4 metus kalėti už neteisėtą disponavimą ginklais.
A. Petrusevičius buvo vienas iš kariuomenės kūrėjų savanorių. Prieš tapdamas parlamentaru 1996 metais, jis buvo dirbęs Krašto apsaugos departamento „Vyčio“ ginklų baro viršininku. A. Petrusevičius daug prisidėjo konstruojant ir gaminant pistoletus–kulkosvaidžius „Vytis 1“, „Vytis 2“ ir „Vytis 3“, įvairių modifikacijų granatas.
A. Petrusevičiaus teisme liudyti turėjo kretingiškis Albertas Miceika. Buvęs ginklų kūrėjo bendražygis A. Miceika talkino Valstybės saugumo departamentui ir specialios operacijos metu pirko ginklų iš A. Petrusevičiaus. Teisme A. Miceika taip ir nepasirodė. Policijai pavyko išsiaiškinti, kad jis Kretingoje nuomojosi butą, o prieš porą metų išvyko lyg į Prancūziją.
Pirmoji gamykla
A. Miceika, kuriam dabar turėtų būti 50 metų, nuo pat jaunų dienų remontuodavo ir restauruodavo ginklus. 1993 metų lapkritį jam buvo iškelta byla už automato gamybą. Po metų teismas jį nuteisė 3 metams laisvės atėmimo, tokiam pačiam laikui atidėjo bausmės vykdymą.
Dar nesibaigus teismo paskirtam bandomajam laikotarpiui, A. Miceika nusprendė įkurti legalią ginklų gamybos ir remonto įmonę. Po kiek laiko, gavęs licenciją ginklų remontui ir gamybai, jis įkūrė UAB „Taikiklis“. Tai buvo bene pirmasis mūsų šalyje legalus ginklų fabrikėlis. Jame buvo pagaminta partija specialių antgalių kulkosvaidžiams, kad iš jų būtų galima šaudyti imitaciniais šoviniais. Juos nupirko Lietuvos armija. Planų būta didelių, tačiau gamykla subankrutavo, A. Miceika liko skolingas ir galų gale dingo.
Tos lietuviškų ginklų kūrimo istorijos rodo, kad Krašto apsaugos ministerijai geriau pirkti išbandytus ginklus užsienyje, nei pasikliauti savais meistrais. O prie mūsų ginklų kūrėjų tuoj pat ima suktis tie, kuriems reikia neoficialių ginklų. Vieni nori jais prekiauti, kiti – pašaudyti konkurentus.
Žilvinas Vizgirda
