Antradienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas, kuriam išsakyta Europos Sąjungos (ES) pozicija dėl Baltarusijos sprendimo atsisakyti pratęsti akreditaciją Švedijos ambasadoriui ir panaikinti kitų atstovybės darbuotojų diplomatinį statusą.
ES valstybės narės sutarė vieningai reaguoti į tokius Baltarusijos valdžios veiksmus. Per susitikimą pabrėžta, kad sprendimas dėl Švedijos diplomatų išsiuntimo daro įtaką ne tik dvišaliams Švedijos ir Baltarusijos, bet ir visos ES bei Baltarusijos santykiams.
URM praneša, kad kaimyninės valstybės ambasadorius buvo informuotas, jog peržiūrint tolesnę ES politiką Baltarusijos atžvilgiu bus atsižvelgta į šios šalies veiksmus Švedijos diplomatų atžvilgiu ir Baltarusijos vidaus politikos tendencijas - politinių kalinių likimą, artėjančių parlamento rinkimų eigą, pilietinės visuomenės padėtį. Atsižvelgdama į paskutinius Baltarusijos veiksmus, ES ketina svarstyti tolesnį politinių kontaktų su Baltarusija ribojimą.
URM atstovai pažymėjo, kad Lietuva, kaip ir visa ES, yra suinteresuota išlaikyti normalius diplomatinius santykius su Baltarusija ir stiprinti bendradarbiavimą pagal ES Rytų partnerystės programą, tačiau Baltarusijos ir ES santykių normalizacija priklauso nuo tolesnių Minsko veiksmų.
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kitą savaitę rengia neeilinį posėdį, kad išnagrinėtų klausimą dėl galimo neteisėto Lietuvos-Baltarusijos sienos pažeidimo, kai švedų pilotuojamas lėktuvas, manoma, Baltarusijos teritorijoje išmetė tūkstantį pliušinių meškiukų.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, kad liepos 4 dieną surengto „pliušinių meškiukų desanto“ metu, kai švedų pilotuojamas lengvasis lėktuvas kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, Lietuvos oro erdvė nebuvo pažeista.
Trečiadienį Baltarusija pareiškė atšaukianti visus savo ambasados Stokholme diplomatus ir paprašė Švedijos iš Minsko atšaukti savuosius. R. Juknevičienė teigė, kad tai neatitinka nei geros kaimynystės, nei bendradarbiavimo tarp valstybių principų.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad šalis nenutraukia ryšių su Švedija. Baltarusija šį sprendimą priėmė praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po švedų lėktuvo suorganizuoto „pliušinių meškiukų desanto“. Lėktuvas liepos 4 dieną numetė šimtus mažų pliušinių meškiukų, prie kurių buvo pritvirtinti žodžio laisvės ir žmogaus teisių reikalaujantys rašteliai.
Dėl šio incidento rugpjūčio 3 dieną Baltarusija iš šalies išsiuntė Švedijos ambasadorių. Taip pat buvo atšauktas ir Baltarusijos ambasadorius Švedijoje.
Dėl liepos 4 dieną surengto „pliušinių meškiukų desanto“ Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka atleido kelis aukšto rango pareigūnus.
Ketvirtadienį Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pagrasino nubausiąs Lietuvos „peles“ už lėktuvą su meškiukais. Jis pareiškė turįs pretenzijų kaimyninei Lietuvai. Anot jo, lietuviams tenka atsakomybė už tai, kad iš šios šalies teritorijos pakilo švedų lėktuvas su pliušiniais meškiukais, vėliau pažeidęs Baltarusijos sieną.
„Ir lietuviai tegul netupi kaip pelės po šluota, - pareiškė A. Lukašenka. - Jie turi mums atsakyti, kodėl leido iš savo teritorijos pažeisti valstybės sieną. Jau kam kam, o Lietuvai šiuo požiūriu klius kaip reikiant“.
Priminsime, kad švedų lėktuvas, įsibrovęs į Baltarusijos teritoriją, liepos 4-osios rytą pakilo iš Pociūnų aerodromo. Pasiekęs Minską ir numetęs pakeliui pliušinius meškiukus su užrašais, remiančiais žodžio laisvę, jis nekliudomai grįžo į Lietuvą. Netrukus švedai iš ten išskrido į tėvynę.
Kaip rašo „Lenta.ru“, kai apie „meškiukų desantą“ prabilo žiniasklaida, Lietuvos pareigūnai patvirtino, kad liepos 4-ąją iš tikrųjų buvo užfiksuotas kažkoks „oro erdvės naudojimo taisyklių pažeidimas“. Bet jie nepatikslino, ar omenyje turimas būtent švedų lėktuvas. Vėliau Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovai pareiškė laiką šią temą išgvildenta.
Reikia pažymėti, kad Baltarusijos valdžia kelias savaites po „meškiukų desanto“ nepripažino, jog šalies pasieniečiai ir priešlėktuvinė gynyba praleido užsienio lėktuvą. Oficialusis Minskas tikino, kad jokio nesankcionuoto skrydžio nebuvo. Lietuvos santūrumas (už kurį A. Lukašenka dabar kritikuoja lietuvius) tada atitiko Baltarusijos valdžios interesus.
Vėliau, kaip informavo „Euroradio“, Lietuvoje buvo pranešta, kad švedų lėktuvas, išskridęs iš Pociūnų aerodromo, apie 6 valandą dingo iš radarų, o po pusantros valandos vėl pasirodė tame pačiame rajone ir grįžo į aerodromą. Civilinės aviacijos administracija pareiškė, kad už skrydžių taisyklių pažeidimą gali būti iškelta administracinė byla.
Tai, kad nesankcionuotas skrydis vis dėlto įvyko, A. Lukašenka pripažino tik liepos 26-ąją. Po to (liepos 31-ąją) savo postų neteko Baltarusijos pasienio komiteto ir priešlėktuvinės gynybos vadovai. Rugpjūčio 3-iąją buvo sužinota, kad Baltarusija atsisakė pratęsti Švedijos ambasadoriaus Stefano Eriksono (Stefan Eriksson) akreditaciją. O dar po kelių dienų (rugpjūčio 8-ąją) Baltarusijos URM paskelbė, kad iš Švedijos bus atšaukti visi Baltarusijos ambasados darbuotojai (atitinkamai Švedijos ambasados darbuotojams teks palikti Baltarusiją).
Tiesa, oficialusis Minskas tikina, kad Švedijos diplomatų išsiuntimas nesusijęs su „meškiukų desantu“. „Kai kas sieja šią problemą lyg ir su pliušiniais meškiukais, lyg ir su drambliais. Bet tai visiškai skirtingi dalykai“, - pareiškė A. Lukašenka. Kartu jis apkaltino Švedijos ambasadą palaikius ryšius su skandalingos akcijos rengėjais.
Atsakomybę už „meškiukų desantą“ prisiėmė Švedijos reklamos agentūra „Studio Total“, praeityje ne sykį rengusi skandalingas akcijas. Jos atstovai pabrėžė, kad veikė savo iniciatyva.
