Lietuvos pamarys kiekvieną rudenį itin vilioja ornitologus bei sparčiai populiarėjančio ornitologinio turizmo aistruolius. Pastarieji šiemet, spalio 23–24 d., rinksis į jau devintą kartą rengiamą tarptautinį paukščių stebėtojų ralį „Kuršių marios 2008“, vyksiantį Nemuno regioninio parko bei Kuršių marių ir Baltijos pakrantėmis – ten, kur susitelkia didžiausi migruojančių paukščių būriai.
Rudeninė migracija
Kaip ir kiekvieną rudenį, vakariniu Lietuvos pakraščiu iš šiaurės į pietų Europą, prie Viduržemio jūros pakrančių, į Afriką, ima traukti sparnuočių virtinės. Labiausiai į vakarus nutolusi Lietuvos žemyninė dalis – Ventės ragas, pamarys, Nemuno delta bei Baltijos pajūris skardena nuo paukščių balsų ir klegesio, jų sparnų šnarėjimo. Didžiuoju savo migracijos keliu keliaujantys paukščiai čia tupia pailsėti ir pasistiprinti prieš ilgą kelionę į savo žiemojimo vietas.
Nemažai šiaurės platumose, tundroje, perinčių paukščių lieka žiemoti Lietuvoje. Pajūrio atkarpoje tarp Karklės ir Palangos yra Europinės svarbos paukščių žiemavietė, įtraukta į saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Čia žiemoja per 20 tūkst. paukščių, kuriuos galima stebėti lapkričio–gegužės mėnesiais. Rudeninė iš šiaurės skrendančių paukščių migracija mūsų šalies pajūriu bei pamariu yra intensyviausia ir prasideda jau rugpjūčio viduryje, o tęsiasi iki pat lapkričio. Migruojančių paukščių rūšys keičiasi kas dvi–tris savaites. Pro Ventės ragą kasmet praskrenda per 5 mln. migruojančių sparnuočių.
Ventės ragas vilioja turistus ir gamtininkus
Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje – atvykėlius pasitinka didžiuliais paukščių gaudyklių tinklais, kuriuose sugauti paukščiai yra žieduojami šalia stovinčioje ornitologinėje paukščių stebėjimo ir žiedavimo stotyje, įkurtoje 1929 m. prof. Tado Ivanausko.
Kai kada per vieną dieną pro Ventės rago iškyšulį praskrenda 100–200 tūkst. paukščių. Prieškariu Lietuva dar neturėjo lietuviškų žiedų, juos gaudavo iš Kuršių nerijoje įsikūrusios pirmosios pasaulyje ornitologinės stoties „Die Vogelwartw Rossiten“ (įkurta 1902 m.). 1931 m. pradėta žieduoti lietuviškais žiedais su įrašu „Lithuania“. 1929–1999 m. Ventės rago ornitologinė stotis apžiedavo ~ 1,4 mln. paukščių, daugiau kaip 200 rūšių. Pagauta daugiau kaip 1000 paukščių su Suomijos, Švedijos, Rusijos, Estijos, Vokietijos, Italijos ir kt. šalių žiedais. Nuo 1974 m. ornitologiniai stočiai vadovauja L. Jezerskas. Čia septyniose gaudyklėse sugauti ir sužieduoti paukščiai vėliau aptinkami Irane, Egipte ir net Pietų Afrikos Respublikoje.
Ventės rago praeitis apipinta legendomis ir tikrais įvykiais. 1360 m. Kryžiuočių ordinas pastatė Ventėje pilį, kuri saugojo vandens kelią Nemunu. Tačiau pilis buvo paplauta Kuršių marių bangų ir nugriuvo į vandenį. Tačiau ir po vandeniu Ventės pilis liko garsi, pažymėta ne viename sename žemėlapyje.
Gražiausias Ventės rago akcentas – senas, jau daugiau kaip 150 metų stovintis, švyturys. Seniau jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa ir rodė kelią laivams bei saugojo juos nuo sudužimo pavojingose marių vietose, kur seniau stovėjo pilis. Dabartinis raudonų plytų švyturys buvo pastatytas 1852 m. Į šį 11 m aukščio statinį galima užlipti geležiniais ornamentuotais sraigtiniais laipteliais ir pasižvalgyti po apylinkes. Pamatysite už 12–13 km marių dunksančią Nidą, smėlio kopas, už 8,5 km nutolusią Preilą, už 3,6 km į marias įtekančią Nemuno atšaką – Atmatą.
Marių pakrantėje šiemet įrengtas paukščių stebėjimo bokštelis su vietovės ir Kuršių marių apylinkių kartografine schema bei aikštelė automobiliams ir autobusams. Daugėjant turistų (kasmet čia apsilanko per 30–50 tūkst. iš Lietuvos bei užsienio), tai buvo itin reikalingi infrastruktūros objektai. Beje, čia trūksta turistams pritaikytų būtinų objektų (biotualetų, kavinukės). Arčiausia Ventės rago smaigalio vieta, kur galima pavalgyti ir pernakvoti, maloniai praleisti laiką – Ventės kaime įsikūrusi poilsiavietė ir kempingas „Ventainė“. Čia šiemet ir rinksis devintojo tarptautinio paukščių stebėtojų ralio dalyviai bei svečiai, vyks mokslinė tarptautinė konferencija „Nemuno delta – tarptautinės svarbos gamtinė teritorija“.
Paukščių stebėtojų ralis vėl kvies į pamarį
Ralio metu paukščių stebėjimo entuziastai iš Lietuvos bei kitų šalių rungiasi, kas daugiau per dieną pamatys ir užregistruos paukščių rūšių. Ralis prasideda anksti ryte ir baigiasi per pietus prie Palangos tilto, kur įkurtame kontroliniame punkte daly-
viai turi užsiregistruoti. Ralio finišas – „Ventainės“ vartai, kur reikia spėti grįžti iki nurodytos valandos. Šis rudens laisvalaikio renginys kasmet tampa vis azartiškesnis. Pernai ralyje dalyvavo per 20 komandų po 2–4 narius, o šiemet tikimasi sulaukti dar didesnio dalyvių būrio, nes vienu iš renginio organizatorių tapo ir Šilutės rajono savivaldybė, norinti, kad renginys taptų ir Šilutės krašto švente. Tačiau, kaip teigia vienas iš ralio organizatorių, Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) vadovas Mantas Jancevičius, ekologai kritikuoja norą sutraukti kuo daugiau ratuotų turistų į pamarį. Tačiau, pasak LOD direktoriaus, daugiausia žalos gyvūnijai (pavasarį ir vasarą) padaro ne paukščių stebėtojai, bet pakrantėmis visureigiais nuolat zujantys žvejai, išbaidantys ar sužalojantys paukščius, kitą gyvūniją. Paukščių ralyje dalyvaujančios komandos pusę dienos važiuoja automobiliais nustatyta teritorija iki Palangos, fiksuoja pamatytus bei išgirstus paukščius. Tai daroma laikantis tam tikrų nerašytų paukščių stebėtojų etikos taisyklių, stengiamasi nenubaidyti paukščių (nenaudoti mobiliųjų telefonų, naudoti paukščių viliojimo priemones ir pan.). Dalyviai žino geriausias pakrančių vietas, kur galima pamatyti daugiausia paukščių.
Pasak ornitologo Manto, šiuose renginiuose visada nugali sveikas entuziazmas, noras patikrinti savo žinias ir pastabumą. Įdomiausias, pasak jo, būna ralio rezultatų suvedimas ir aptarimas, kai netrūksta karštų diskusijų, įrodinėjimų, ar tikrai tai buvo pastebėtieji paukščiai, nes kai kada reikia papasakoti ne tik apie jų išskirtines savybes, bet ir pamėgdžioti balsus. Paprastai rezultatų suskaičiavimas ir komandos nugalėtojos nustatymas užtrunka 2–3 valandas, pasakojo Mantas Jancevičius.
Ralio vertinimo komisijos darbą šiemet palengvins kompiuterizuota rezultatų suvedimo programa. Pernai metų ralyje pamaryje ir pajūryje buvo pastebėta 115 paukščių rūšių (gamtininkai pastebėjo 145 migruojančių paukščių rūšis), tarp kurių kaskart būna ir retų mūsų krašte paukščių: kalninių kielių, alkų, laibasnapių narūnėlių, mažųjų startų ir kt. Iš 325 Lietuvoje aptiktų paukščių rūšių, net 20 pastebėta tik Nemuno deltoje, kur peri 169 paukščių rūšys. Pamaryje vykusių ralių dalyviai pastebi 111–130 paukščių rūšių. Ilgiausias pastebėtų paukščių sąrašas įrodo komandos profesionalumą. Tačiau, pasak LOD vadovo, tarp dalyvių nėra profesionalių ornitologų, tai – žmonės, kurie domisi paukščiais, mėgsta būti gamtoje. Jiems tai – maloni pramoga. Paukščių stebėjimo ralio idėją pirmiausia sugalvojo suomiai, kur kasmet vyksta net po 20 tokių ralių, vėliau jie išpopuliarėjo ir Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje. Latviai ir estai kol kas nėra ornanizavę tokio renginio. Paukščių stebėjimas Lietuvoje – dar gana naujas reiškinys, todėl paukščių ralis suteikia galimybę populiarinti ir skatinti visuomenės domėjimąsi paukščiais ir gyvąja gamta.
Ornitologinis turizmas populiarėja
Pasak LOD vadovo, ornitologinio turizmo populiarėjimą lemia tai, kad tobulėja stebėjimo įranga – žiūronai bei teleskopai, skaitmeniniai fotoaparatai, kuriais galima padaryti puikių, kokybiškų nuotraukų. Žmonės vis daugiau sužino apie sparnuočių gyvenimą, išleidžiami gražiai iliustruoti vadovai, supažindinantys su įvairiais paukščiais. Be to, paukščiai – gyvūnai, kuriuos lengviausia ir greičiausia pastebėti gamtoje, tam net nereikia specialaus pasirengimo, didelė jų įvairovė. Žmonės pasaulyje keliauja dideliais atstumais, vyksta net į tolimiausius planetos kampelius, kad galėtų išvysti vieną ar kitą retą paukščių rūšį. Į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai būna apsiginklavę moderniais teleskopais, paukščių stebėti jie keliauja ne tik į pamarį, Nemuno deltą, bet ir į Neringą, Naglių kopas, pajūrį.
Lietuvos ornitologų draugija kasmet rengia paukščių palydėtuves keliose saugomose šalies teritorijose, stengiasi suburti jaunus žmones ir skatinti juos būti neabejingus gyvajai gamtai. Itin aktyvūs būna moksleiviai. Mantas Jancevičius pastebi, kad Lietuvoje vis dar trūksta prasmingų renginių gamtoje, nes žmonės vis gausiau juose dalyvauja, domisi. Kasmet atsirandantys nauji pažintiniai takai su skelbiama informacija apie paukščius, jų buveines, gamtinius objektus, skatina mus visus ne tik juos pažinti, bet ir saugoti, nelikti abejingiems.
