Oreiviai trina rankas – vis daugiau turistų lipa į oro balionų krepšius ir mūsų šalį kyla apžiūrėti šia transporto priemone. Užklausų dėl skrydžių oro balionais sulaukiama jau ir iš Kinijos. Šio verslo plėtrą stabdo tik trumpas skraidymo sezonas. Nepaisant to, Lietuva yra šalis, kurioje tūkstančiui gyventojų tenka daugiausia oro balionų.
Viliojo parodoje „Expo 2010“
„Kai prieš dvejus metus kūrėme projektą, kaip Lietuvą reikėtų reprezentuoti parodoje [„Expo 2010“], žiūrėjome valstybėse registruotų oro balionų skaičių. Kilo idėja, kad oro balionai – nepanaudota galimybė šalies įvaizdžiui kurti“, – pasakojo UAB „Ekspobalta“ direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Petronis.
Lietuvos paviljono centre parodoje buvo sukonstruotas oro baliono modelis, taip sudarant galimybę lankytojams susipažinti su šia skraidymo priemone iš arti. 12x12 m dydžio krepšį iš vytelių pynė kartu su lietuviais dirbusi Kinijos kompanija. Krepšyje buvo įmontuota keletas ekranų, kuriuose buvo vaizduojami Lietuvos vaizdai – taip buvo imituojamas skrydis virš Vilniaus gatvių, renesanso ir gotikinio stiliaus bažnyčių bokštų.
„Oro balionas yra patogi forma parodyti Lietuvos grožį: iš aukščiau – gražiau. Kitos šalys padaro apžvalgos aikšteles ar balkonus“, – sakė Romas Jankauskas, Aplinkos apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo ir švietimo skyriaus vedėjas ir Lietuvos ekspozicijos „Expo 2010“ gen. komisaras.Jis patikino, kad parodoje oro balionai buvo pastebėti. „Mūsų paviljoną aplankė beveik 6 mln. lankytojų. Ir jie visi matė [oro balioną], jiems tai asociavosi su tuo faktu [kad Lietuvoje daug oro balionų]. Tokiose parodose šalys pasirenka akcentą, kad ją įsimintų“, – pabrėžė pašnekovas.
Tai lrt.lt patvirtino ir Aurimas Vengrys, VŠĮ „Oreivystės centro“ direktorius plėtrai. Pasak jo, šiais metais jau sulaukta užklausų iš Kinijos – kinai pradėjo žvalgytis skraidymų oro balionu, planuojamos grupės į Baltijos šalis.
Oro balionų verslas plečiasi
„Oreivystės centro“ duomenimis, Lietuvoje užregistruotų oro balionų yra 107, Latvijoje – apie 20, Estijoje – apie tris. „Lietuva yra viena iš penkių valstybių, kur oro balionų ir pilotų skaičius yra didžiausias. Juolab kad mūsų šalyje oro balionai atsirado tik prieš 20 m., o kitose šalyse – prieš 200“, – tęsė A. Vengrys, pridurdamas, kad Lietuva oreivystės srityje yra itin gerai žinoma ir vertinama užsieniečių.
„Visą laiką klausiama: kaip Lietuvą parodyti užsieniečiams? Kadangi pats skraidau, norisi, kad žmonės iš kitos pusės pamatytų Lietuvą. Pakilęs nuo tos dviejų dimensijų erdvės į aukštį, pamatai Vilniaus senamiestį iš kitos pusės“, – kalbėjo K. Petronis.Vis daugiau atvykstančių turistų į mūsų šalį kaip vieną iš atrakcijų pasirenka oro balioną – šis verslas plečiasi. Jeigu anksčiau daugiau skraidančiųjų buvo vietinių, tai dabar į oro balionus lipa vis daugiau svečių iš užsienio.
Pasak pašnekovo, prieš 5–6 metus virš Vilniaus pakildavo vos vienas kitas oro balionas, o dabar, esant palankioms oro sąlygoms, jų danguje vienu metu galima pamatyti arti dvylikos. Didėjančius turistų srautus, besinaudojančius oro balionų paslaugomis, pastebi ir A. Vengrys. Pasak jo, vis daugiau užsieniečių išmėgina šias pramogas, dažniausiai tai daro vokiečiai, ispanai, italai ir skandinavai, kiek rečiau – latviai, lenkai, estai.
Anot A. Vengrio, skrydžio kokybė oro balionu mūsų šalyje yra labai aukšta, o kaina – viena pigiausių – apie 115 eurų. Už pakilimą su oro balionu Latvijoje ar Estijoje reikės pakloti 150 eurų, Norvegijoje, Danijoje – 300 eurų.
Trumpas skraidymo periodas
„Lietuvoje šis verslas turi savų niuansų, čia yra labai trumpas skraidymo periodas palyginti su Turkija, kur saulėtos dienos, be lietaus ir metų laikų kaitos, kada gali skraidyti“, – šalis palygino pašnekovas. Mūsų šalyje oro balionų sezonas esą kur kas trumpesnis – dėl stiprių vėjų ir lietaus.
„Ta plėtra nevyksta taip gerai ne dėl keleivių trūkumo, o dėl gerų oro sąlygų nebuvimo. Pačios transporto priemonės reikalauja nemažų investicijų, guli sandėliuose pusę metų. Kaip bemėgtų lietuviai skraidyti, viskas atsiremia ir į ekonomines aplinkybes“, – kalbėjo K. Petronis.Jis pridūrė, kad šis verslas negali greitai plėstis ir dėl Europos Sąjungos reikalavimų bei taisyklių, taikomų oreivystei. „Patikros, draudimai, sertifikacijos – viskas prilygsta aviacijos transportui. Iš dalies gerai, kad yra didelis saugumo lygis, taip turi būti – eismas didėja“, – samprotavo K. Petronis.
Populiariausias maršrutas – Vilnius
Oreivyste užsiimantis K. Petronis įsitikinęs, kad mūsų šalyje tiek turistams, tiek vietiniams gyventojams yra ir ką pažiūrėti, ir kuo didžiuotis. Vilnius – viena iš nedaugelio Europos sostinių, virš kurios galimi skrydžiai oro balionu kelionę pradedant iš paties miesto centro. Esą šio miesto išplanavimas atitinka idealaus miesto planavimo schemą: yra tiek žalių vietovių, tiek urbanizuotų.
A. Vengrys pridūrė, kad daugelyje didžiųjų Europos miestų skrydžiai yra uždrausti arba ribojami. Mat per valandą jie neišskrenda iš miesto, o vėliau nelabai kur yra jiems nusileisti. Dar viena priežastis – jūrinis klimatas, būdingas Rygai bei Talinui.Pasiteiravus, kokie populiariausi maršrutai tarp atvykstančių turistų ar nusprendusių išmėginti šį miesto ar šalies apžiūrėjimo būdą lietuvių, K. Petronis patikino, kad visi nori praskristi virš sostinės centro, Senamiesčio. Itin populiarios vietovės 30 km nuo Vilniaus, Trakai. Ne mažiau turistų renkasi skrisdami apžiūrėti didžiuosiuos miestus – Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, taip pat oro balionų tradicijas turintį Birštoną. Tačiau, pasak K. Petronio, didžiausia turistų koncentracija yra Vilniuje.
„Viskas piklauso nuo vėjo, oro sąlygų, taip pat ar oro uostas leidžia skristi. Visą laiką oreiviai stengiasi vienas kitam ir oro uosto darbui netrukdyti, gyventojams nesukelti nepatogumų“, – sakė pašnekovas.
Vytenis Radžiūnas
