Nors V.Žala priėmė brangų sprendimą lenktyniauti toliau ir kaupti patirtį, tačiau galiausiai 12-ajame greičio ruože sugedo greičių dėžė, o naują atvežti turėjęs sunkvežimis strigo kopose ir taip V.Žala šių metų Dakarą baigė anksčiau laiko.
„Įprastai apie 2-3 mėnesius nenoriu nieko girdėti apie lenktyninius automobilius, o dabar grįžau ir jaučiu trauką atgal. Gal per trumpai pabuvome ir nepadarėme visko iki galo. Jaučiu prasmę sugrįžti“, – sakė V.Žala.
Ar teko kalbėti su komanda ir kokie buvo pastebėjimai?
Kalbėjomės trumpai, bet sutarėme, kad ilgiau pasikalbėsime po lenktynių. Neužilgo važiuosiu į Angliją, sėsime ir bandysime viską susidėlioti. Nėra garantijos, kad ateityje to nenutiks.
Automobilis greitas, bet vis gedo. Gal turite kažkokių pastebėjimų?
Gal ir turiu, bet negaliu jų viešai išsakyti. Faktas tas, kad automobilis tikrai greitas, niekada taip greit nesu važiavęs. Maloniai jaučiausi trasoje, kol važiavome. Yra labai riebus sąrašas išvadų, kurias reikia pasidaryti. Dvejopa kombinacija – turime viltį, kad yra prasmės neuždaryti to projekto, bet reikia labai griežtų išvadų.
Priklausyti gamyklinei komandai daugiau pliusų ar minusų?
Yra daug privalumų, labai daug rūpesčių nukrito nuo mano galvos. Bet tas formatas turi netikėtai daug iššūkių ir nėra laiko apsitrinti. Tikrai parsivežėme daug minčių ir išvadų, ką norėtųsi pakeisti ir patobulinti. Kai kurie pakeitimai galėtų būti gana radikalūs, bet viskas nevyksta greitai. Tai yra procesas ir niekas nedaroma greitai: yra komandos partneriai, procedūros ir viską reikia apmąstyti. Galbūt smagu grįžti su ta emocija, kad sportiniai rezultatai nebuvo prasti. Kol važiavome, galbūt net mano lūkesčius viršijome. Automobilių sporte dar norėčiau dalyvauti vienaip ar kitaip, o Dakaras yra toks projektas, kurį irgi norisi tęsti.
Kaip vertinate pačios komandos pasirodymą?
Automobilis tikrai greitas, o jo tinkamumas priklauso nuo sportinių tikslų. Jeigu yra kalba apie važiavimą tik dešimtuke, galima daryti kompromisų, bet jeigu nori dėl aukščiausių vietų kovoti, reikia greito automobilio. Šiai dienai greitų automobilių gamintojų yra du ir negali greitai daryti pakeitimų. Šios dvi savaitės buvo sudėtingiausios nuo pirmų mano Dakarų, kai važiavome su „Bite“. Buvo intensyvios savaitės ir jos priverčia susidėlioti tai, kur yra prioritetai.
Jeigu važiuotumėte tą patį Dakarą dar kartą, darytumėte kažką kitaip?
Tikrai daryčiau. Žinoma, ne viskas vyksta taip, kaip panorėjau. Būtų galima nemažai pakeitimų padaryti, tačiau tas procesas reikalauja patirties ir įėjimo į žaidimą per tam tikras taisykles. Šiais metais taisyklės buvo kitokios nei esame įpratę. Pirmus du metus su Sauliumi irgi turėjome skausmingas pamokas, bet jų neturėjus, šiandien mūsų Dakare apskritai nebūtų.
Ar organizatoriai nepersistengė su trasų sudėtingumu?
Tikrai buvo labai aštrių dienų tiek automobiliui, tiek stuburui. Kilo klausimų, ar tikrai automobilis sutvertas būti toje aplinkoje. Kita vertus, organizatoriai ir sakė, kad 45-asis Dakaras bus sunkus. Tai irgi yra patirtis, nes kiekvienas Dakaras nėra panašus į prieš tai buvusį.
Ar norėtumėte sugrįžti į tokį Dakarą?
Mane į Dakarą sugrįžti motyvuoja sportinis rezultatas. Dabar užmetėme meškerę ir supratome, kad galime pagreitėti. Tas lyderių užduotas tempas pradžioje buvo neadekvatus, nes daug dalyvių iškrito. Tai irgi priminimas po eilės Dakarų Saudo Arabijoje, kad tai nėra žaidimas, kurį galima taip lengvai įveikti.
Buvo komentarų, kad jūsų automobilis nebuvo taip prižiūrėtas kaip kitų. Galite kažką pasakyti?
Yra dalykų, kurių negaliu komentuoti, nes tai yra sutartiniai dalykai. Paliksiu tai už uždarų durų, tikrai kalbėsimės ir bandysime spręsti problemas.
Ką grįžus į Lietuvą pirmiausia darysite?
Norėsiu išsimiegoti ir pavalgyti. Šių metų Dakare tris kartus finišavau su tamsa. Grįžome anksčiau, bet jaučiuosi atidirbęs nuo dūšios.
