Beveik po 80 metų į Lietuvą iš Venesuelos visam laikui sugrįžusi Audronė rodo išsaugotas vaikystės nuotraukas. Kai tėvai per karą traukėsi iš Žemųjų Šančių Kaune, Audronei tebuvo puspenktų metų, o dvi sesės dar jaunesnės. Kelerius metus jie gyveno Vokietijoje, vėliau pasirinko Venesuelą. Tėvai visad puoselėjo lietuviškas tradicijas, jas tęsė ir Audronė.
„Plotkelių Kūčių niekad netrūkdavo, aš visada kalbėdavau apie Lietuvą, muziką lietuvišką dažnai uždėdavau ir jie klausydavo. Visi trys mano vaikai moka giedoti himną lietuviškai“, – pasakoja Audronė Surošas Šulskaitė.
Moteris pasakoja, kad gyvenimas Venesueloje ėmė blogėti paskutiniais dešimtmečiais, prezidentu tapus Hugo Čavesui.
„Tik atsisėdo ant kėdės prezidento, tuojau susibičiuliavo su Fidel Castro, su rusais ir pradėjo spausti venesueliečius, pradėjo atiminėti fabrikus, ūkius“, – sako Audronė.
O Čavesui mirus ir į postą sėdus Nicolui Maduro padėtis tik blogėjo – šalį krečia ekonominė, politinė ir humanitarinė krizė. Nors Venesuela turtinga naftos, bet žmonės skursta, trūksta degalų, elektros, net maisto ir vandens.
„Šitie paskutiniai 3–4 metai tai buvo baisūs. Šviesą tau nukerpa 12 valandų, visą dieną be šviesos, o kartais ir naktį, o ten karšta. Vanduo šitokia spalva – smirda. Prašai, man reikia gazo – 6 mėnesius laukti. Tai mano sūnus kelis kartus norėdamas valgyti ką nors šilto – tai balkone padėjo grilių, kad galėtų padaryti sumuštinius, kavą ar mėsą pakepti“, – kalba Audronė.
Venesueloje didžiulis nusikalstamumas, klesti reketas, gatvėje nesaugu ne tik naktį, bet ir dieną.
„Nėra elektros, nėra vandens, tiesiog pavojinga būti lauke, vaikščioti“, – tikina Audronės sūnus Roberto.
Lietuva 2019-aisiais priėmė įstatymą, užtikrinantį pagalbą lietuviškų šaknų turintiems piliečiams, kad jie galėtų palikti krizių ištiktas šalis, atvykti į Lietuvą ir čia įsikurti. Sužinojusi tai Audronė nedvejojo.
„Lietuva yra viskas, kai klausydavau muziką lietuvišką, aš verkdavau iš džiaugsmo… Tas yra laimė, kad aš grįžtu į Lietuvą, ir su tuo padėjimu, kurį gauname iš Lietuvos, aš turiu daug dėkoti“, – kalba Audronė.
Drauge apsisprendė vykti ir sūnus su šeima, pamažu kuriasi, dirba ir planuoja įsitvirtinti.
„Dirbdamas tokį patį darbą čia, Lietuvoje, aš galiu gyventi, ne kaip turtuolis, bet normaliai… Bet dirbdamas tą patį darbą Venesueloje galbūt gaučiau 50 dolerių per mėnesį, su 50 dolerių per mėnesį niekas neišgyventų, todėl turėčiau susirasti antrą darbą“, – sako Roberto.
Norą vykti į Lietuvą pareiškė apie 200 Venesueloje gyvenančių asmenų, perkeliamo asmens statusą Migracijos departamentas suteikė 160, atitikusių kriterijus.
„Ar asmuo Lietuvos pilietis, ar lietuvių kilmės asmuo, ar asmuo turintis teisę atkurti Lietuvos pilietybę, pagal mūsų pilietybės įstatymą, taip pat ar yra šių asmenų šeimos nariai, ar globojami nepilnamečiai vaikai“, – komentuoja pilietybės skyriaus vedėja Virginija Zaborskaitė –Petrikovė.
Šių žmonių perkėlimu rūpinasi Lietuvos ambasada Ispanijoje, tai užtrunka ilgus mėnesius. Pasak darbuotojų, kartais tenka nueiti kryžiaus kelius, norint gauti dokumentus.
„Buvo keletas tokių situacijų, kai šeimos, padavusios prašymus dėl statuso suteikimo – suaugusieji statusus gavo, tačiau vaikai neturėjo Venesuelos pasų, kuriuos Venesueloje vaikams gauti itin sudėtinga“, – aiškina LR ambasados Ispanijos Karalystėje patarėja Sonata Lapinskienė.
Dokumentų kainos neadekvačios – pasas kainuoja 200 dolerių, kai minimali alga siekia vos 5 dolerius, be to, dokumentus išduoda itin vangiai. O juos gavus tenka spręsti sudėtingas logistines problemas – dauguma žmonių gyvena toli nuo sostinės Karakaso.
„Jų atvykimas iki sostinės labai komplikuotas, nes viešojo transporto yra nedaug, o ir jis labai nesaugus, o žmonės vyksta su brangiausiais daiktais, nes palieka šalį, mes jiems padedam ieškoti privačių transporto priemonių, kad jie pasiektų oro uostą saugiai“, – kalba Lietuvos ambasados Ispanijos Karalystėje sekretorė Rasa Survilaitė.
Dauguma į Lietuvą atvykusių venesueliečių kalba tik ispaniškai – tai didžiausia kliūtis.
„Didžiausi iššūkiai, kurie kyla žmonėms, susiję su kalbos barjeru. Nes tai trukdo ir įsidarbinti, ir prieiti prie paslaugų, ir spręsti kai kurias problemas“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Laura Perevičiūtė.
Tad jie noriai mokosi lietuvių kalbos. Šiuo metu į Lietuvą iš Venesuelos jau atvyko 82 asmenys. Vyriausiam – 86-eri, o jauniausiam vos ketveri.
