Kaip BNS sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, grąžinti pabėgėliai – daugiausiai į Vokietiją išvykę sirai. Devyni iš jų grąžinti Vokietijos tarnyboms nustačius neteisėtą buvimą, dar aštuoni grįžo savo noru.
„Jie Vokietijoje neturi teisės teisėtai likti, o Lietuva jiems yra suteikusi prieglobstį. Kadangi jie turi teisę gyventi Lietuvoje, yra grąžinami“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Ji patvirtino, kad minimi asmenys nebuvo padarę nusikaltimų. Grąžinimo procedūros įvyko dar rudenį.
Taisyklės numato, kad būti su kitos Šengeno valstybės dokumentu erdvės šalyje galima ne ilgiau nei 90 dienų per pusmetį.
Į Lietuvą grąžinami pabėgėliai mėnesį gyvena Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, vėliau jų integravimo procesas tęsiamas apgyvendinant savivaldybėse.
Pasak Migracijos departamento vadovės, sirų diaspora Vokietijoje yra didelė, daugelis į Lietuvą perkeltų pabėgėlių pripažįsta jau turintys į Vokietiją emigravusių artimųjų ir giminių.
Pagal ES patvirtintą pabėgėlių perkėlimo programą 2015–2017 metais į Lietuvą atvyko 468 asmenys, daugiausia – iš Graikijos, dalis – iš Turkijos ir Italijos. 343 pabėgėliai šiuo metu yra išvykę iš Lietuvos.