Sprendžiančiam, grįžti į Lietuvą, ar daryti karjerą ir kurti verslą svetimoje šalyje, svarbūs keli dalykai. Viena vertus, užsienio valstybė ne visada imigrantą priima taip, kad jis jaučiasi pilnateisis pilietis, kita vertus, gyventi Lietuvoje finansiškai gal ir sunku, tačiau malonu, teigia užsienyje studijavę, tačiau neseniai į tėvynę sugrįžęs jaunas verslininkas Tomas Vonžodas.
Pritaikė Danijos patirtį
Anot Danijoje studijavusio, tačiau Lietuvoje verslą plėtojančio jauno vyro, jis ir dar du jaunuoliai iš Lietuvos susipažino studijuodami šioje šalyje. Kai atėjo laikas apsispręsti – siekti karjeros, mokytis toliau ar grįžti į Lietuvą, jie pasirinko pastarąjį variantą.
,,Studijuodami Danijoje mes naudojomės platforma, kuri pateikia patogią plačią maisto pristatymo į namus pasiūlą. Ketverius metus ja naudojomės ir kai atėjo laikas grįžti į Lietuvą arba pradėti siekti karjeros kitoje šalyje, visi trys nutarėme grįžti ir kurti savo verslą. Kadangi išanalizavus rinką paaiškėjo, jog tiek žmonės, tiek restoranai tai vertina palankiai, nusprendėme kurti analogišką sistemą Lietuvoje“, - pasakoja T. Vonžodas. .
Anot jo, vaikinai svarstė, ar pradėti verslą nuo ,,nulio“, ar tartis su kuria nors sėkmingai dirbančia įmone Danijoje, kuri suinteresuota plėstis kitų šalių rinkose, ir nusprendė pasirinkti pastarąjį kelią.
,,Susitarėme su įmone, įtikinome, kad Lietuva yra tinkama rinka, kad mes esame tinkami žmonės tai įvykdyti, gavome investicijų ir sėkmingai įgyvendinome savo sumanymą Lietuvoje“, - pasakojo T. Vonžodas. Pasak jo, sumanymo esmė – vienoje specializuotoje interneto svetainėje galima užsisakyti maisto į namus iš įvairių restoranų, o pagalimtas maistas iš jo gabenamas užsakovui.
,,Visos paslaugos sutelktos vienoje vietoje – galima rinktis pagal gyvenamąją vietą, pagal norimą restoraną, pagal pageidaujamą patiekalą“, - aiškino jaunas verslininkas, Seime penktadienį vykstančioje konferencijoje ,,Sugrąžinkime talentus Lietuvai‘ atskleidęs, kad bendra Lietuvos-danijos įmonė jau surado partnerių Latvijoje ir planuoja plėtrą šioje šalyje.
Namuose geriausia Pasak jauno verslininko, neretai užsienio valstybė emigrantą atstumia, ,,nes nepriima jo kaip žmogaus, jis nesijaučia pilnateisis pilietis“.
,,Kitas dalykas, kuris skatina grįžti – tėvynės trauka, galimybių trauka, geros savijautos trauka. Daugelis tikriausiai sutiks, kad visur gerai, bet namuose geriausiai. Lietuvoje malonu gyventi - gal sunku finansiškai, gal nepatogu, bet malonu“, - sakė T. Vonžodas.
Lygindamas galimybes Lietuvoje ir didžiausiose tarptautinės kompanijose, kurios sudaro galimybes vykti mokytis, kilti karjeros laiptasi, jis pabrėžė, kad vis dėlto ne tai yra didžiausia motyvacija. Didžiausia motyvacija, anot T. Vonžodo, galimybė realizuoti save, būti įvertintam, o ne didžiųjų kompanijų siūlomas gerovės pakeltas.
,,Jei Lietuvos įmonės sugebės jam pasakyti, kad jis čia galės save realizuoti toje srityje, kurioje tapo profesionalu, taip, kaip gal būt net nerealizuotų užsienio šalyje, tai ir būtų didžiausia motyvacija. Kitas dalykas – reikia žadinti žmonių pilietiškumą“, - kalbėjo T. Vonžodas.
Kaupti įgūdžius reikia norėti
Konferencijoje jis aiškino dažnai girdintis iš studentų, kad jie negali įsidarbinti neturėdami praktinių įgūdžių. ,,Tačiau kai ateina laikas atlikti praktiką, jie ieško fiktyvių įmonių, kur galėtų tą praktiką ,,užsirašyti‘ o patys dažnai nerodo noro, kad jiems reikia tos praktikos“, - priekaištavo T. Vonžodas. Tačiau jis teigia, kad universitetai taip pat turi padėti studentui pasiruošti praktikai – siaurai specializacijai, kuri būtų naudinga jį į praktiką priėmusiam darbdaviui.
,,Studentas, kuris ateina į įmonę, neturėtų būti mokomas iš naujo, kad verslininkas galėtų gauti iš jo naudos, o ne tik mokyti tris mėnesius negaudamas jokios naudos“, - siūlo jaunas verslininkas, vadovaujantis projektui lekste.lt. Jis taip pat siūlo, kad tada, kai studentas ateina į įmonę atlikti praktikos, jis nebūtų paliktas vienas su darbdaviu – esą turi vykti jo, dėstytojo ir verslininko bendradarbiavimas, kad darbdavys jaustų, jog už studento stovi profesionalas. T.Vonžodas taip pat pabrėžė, kad praktikantui turėtų būti mokamas bent simbolinis atlyginimas, kuris padidintų praktikanto atsakomybę.
Konferencijoje, kurioje dalyvauja ne tik Lietuvos verslininkai, užsienyje studijuojantys ir studijas baigę bei Lietuvoje ir kitose šalyse karjerą darantys jaunuoliai, dalyvauja ir užsienyje gimę ir užaugę lietuviai, norintys dirbti Lietuvoje ir jau dirbantys mūsų šalyje. Jų teigimu, viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria – pilietybės problema. Pasak Australijoje gimusio, tačiau jau ne vienerius metus gyvenančio ir dirbančio Lietuvoje architekto Ginto Resgio, galimybė turėti dvigubą pilietybę atvertų duris daugeliui jo draugų, kurie mielai atvyktų dirbti į tėvų ir senelių žemę. Kita problema, kuri esą labai piktina užsienio lietuvius – Lietuvoje klestinti korupcija ir kyšininkavimas.
