Įtakingas JAV diplomatas lankėsi Vilniuje, Rytų Europos studijų centre (RESC), kur dalyvavo diskusijoje apie sankcijų Rusijai poveikį ir ateities perspektyvas. Diskusiją svečias pradėjo įžvalgomis apie šiuo metu susiklosčiusią geopolitinę situaciją, kuri, diplomato teigimu, yra besitęsianti kova už laisvę ir saugumą.
„Lietuvos kova už laisvę ir saugumą yra dalis didesnės kovos, kuri šiuo metu vyksta. Ir jums nereikia, kad amerikietis atvyktų į Lietuvą ir jums pasakytų. <...> Ukrainos kova yra jūsų kovos tęsinys“, – kalbėjo D. Friedas.
Įvardijo esminį sankcijų tikslą
D. Friedas prisimena dabartinių sankcijų pradžią – tai buvo 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą. Tuo metu prezidento Baracko Obamos administracijoje dirbęs diplomatas sako, kad šios sankcijos stipriai nesuvaržė Rusijos ekonomikos ir buvo „gana kuklios“, bet 2022 m., prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, prezidentas Joe Bidenas ėmėsi griežtesnių sankcijų.
„Tikslas – susilpninti Rusijos ekonomiką ir neleisti arba apsunkinti rusams tęsti ar kartoti savo agresiją“, – pažymėjo D. Friedas.
Buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje pripažįsta, kad tai, ką sako kritikai, yra tiesa: sankcijų poveikis lėtas, mat Rusija vis dar vykdo plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos ekonomika kai kuriose srityse auga, o verslai randa būdų apeiti sankcijas. Vis dėlto ilgalaikiu sankcijų poveikiu D. Friedas neabejoja.
„Sankcijos neišgelbėjo Ukrainos, tačiau jos smogė Rusijos ekonomikai ir laikui bėgant šis smūgis didės“, – pažymėjo D. Friedas.
Diplomatas pabrėžė, kad Vladimiro Putino valdomos Rusijos ekonomika labiau primena ne sovietinio, o fašistinio režimo ekonomiką, kai ekonominę veiklą daugiausiai kontroliuoja valstybė, o verslą valdo su režimu susiję asmenys.
„Iš esmės tai fašistinis modelis, bet jis panašus į sovietinį, nes jam trūksta dinamiškumo ir kūrybiškumo“, – teigė D. Friedas.
„Rusijos ekonomika remiasi vertės gavimu. Pinigai uždirbami parduodant žaliavas ir ginklus. <...> Sankcijomis siekiama padidinti įtampą Rusijos ekonomikoje“, – kalbėjo jis.
D. Friedas taip pat pridūrė, kad Rusijos ekonomika auga dėl ją palaikančių karinių išlaidų, tačiau sankcijų įtaka ekonomikai yra akivaizdi: „Pažvelkite į „Gazprom“ balansą. Skaudu.“
Danielis Friedas: „Kas atsitiks Rusijai, ne mūsų reikalas“
Kalbėdamas apie sankcijoms keliamus tikslus, D. Friedas pabrėžė, kad jų tikslas šiuo metu nėra išgelbėti Ukrainą, nes sankcijų poveikis nėra toks greitas. Šiam tikslui įgyvendinti šiuo metu svarbiausia tiekti ginklus.
D. Friedas svarstė, kas nutiktų, jeigu Ukraina laimėtų karą prieš Rusija. Jeigu pergale laikysime faktą, kad Ukrainos valstybė suvereni, laisva ir neužimta Rusijos, tuo atveju pralaimėtas karas, sankcijos ir Rusijos izoliacija šaliai smogtų kartu, tikino ambasadorius.
Kas tokiu atveju nutiktų su Rusijos politika, viešojoje erdvėje svarstymų yra daug. Kai kas baiminasi, kad į valdžią gali ateiti dar aršesnis lyderis nei V. Putinas. Tačiau D. Friedas primena istoriją: beveik po kiekvieno karo, kurį pralaimėdavo Rusija (I pasaulinis karas, Krymo karas, karas su Japonija, karas Afganistane) ateidavo pokyčių metas. Vienos reformos turėjo teigiamą poveikį, kitos neigiamą, bet dalis atnešė pokyčių. Nors D. Friedas ragina nesukti galvos, kas nutiktų Rusijai pralaimėjus karą Ukrainoje, jis neatmeta, kad situacija šalyje galėtų pasikeisti.
„Jei Ukraina laimės ir taps laisva, tai bus mūsų užsienio politikos klausimas. Kas atsitiks Rusijai, ne mūsų reikalas. Tačiau nugalėtas putinizmas gali atverti Rusijai istorinius kelius“, – teigė D. Friedas.
„Mūsų tikslas nėra daryti įtaką Rusijos politikams. Mūsų tikslas yra susilpninti Rusijos ekonomiką taip, kad Putinas negalėtų tęsti agresijos“, – pakartojo jis.