„Labai lengva šnekėti apie tai, kad Lietuvoje yra labai maži atlyginimai. Labai paprasta palyginti su Vokietija ar Skandinavija, kur žmogus už tą patį darbą gauna kokius keturis kartus daugiau, tačiau mažai kas šneka apie darbo našumą. Jeigu matuojant darbo našumą paprasčiausiu ekonominiu metodu – vidiniu produktu vienam žmogui – tai netgi tose šalyse, kurios neturi gamtinių išteklių, o uždirba iš savo darbo (Suomija ir kitos šalys), vidutiniškai vienas žmogus sugeba padaryti keturiskart daugiau pridėtinės vertės, per tą patį laiką padaryti keturiskart daugiau prekių, produktų, išauginti keturiskart daugiau vaisių ar daržovių ir suteikti keturiskart daugiau paslaugų“, - laidoje „Dienos klausimas“ sakė I. Laursas.
Pasak jo, Lietuvos problema nėra ta, kad darbdaviai yra gobšūs ar siekia viršpelnių. Problema, anot I. Laurso, yra ta, kad darbo našumas Lietuvoje yra dar per mažas, o tai yra labai kompleksiškas klausimas.
„Tai yra funkcija iš investuoto kapitalo, infrastruktūros, patirties, darbo kultūros ir pan. Tad aš koncentruočiau savo dėmesį čia, o ne kažkur kitur“, - kalbėjo I. Laursas.
