XXI amžiuje verslas vystosi labai sparčiai, todėl pastebimos kelios pasaulinės tendencijos. Apie jas,dalyvaudamas konferencijoje „Verslo procesų vadybos patirtys ir sėkmės veiksniai„, papasakojo ,„GetJar“ vadovas Ilja Laursas.
Nyksta verslų izoliuotumas
Verslininkas minėjo keletą darbo aplinkoje labiausiai populiarėjančių dalykų. Pirma, žinios, kaip ką daryti, kaupiamos ne vienos įmonės lygmenyje, o centralizuotai. Geriausias ir efektyviausias žinias kaupia IT kompanijos ir jos jau tiekiamos kaip sprendimai.
„Tenka matyti, kad tokios kompanijos, kaip „Microsoft“, „Google“, „Oracle“ ir daugelis kitų pradeda apibrėžti, kaip turėtų atrodyti verslas ir mokinti kitus, kaip turėtų vykti bendravimas su klientais. Žinios, kaip reikia bendrauti, kur kokie įrašai keliauja, ką ir kaip darbuotojas turėtų sakyti klientui, kokį mygtuką spausti, kur kokią informaciją įvedinėti, anksčiau buvo dalis vienetinio verslo. Kiekvienas verslas darė savaip, o dabar tos žinios, ekspertizė pradedama perkelti į žinių centrus, t.y. kaupiama centralizuotai. Tam, kad sukurtum gerą produktą, turi įsigilinti į visą procesą. Žinios apie logistiką, tiekimą, atsiskaitymus pradedamos kaupti IT kompanijose, o ne, pavyzdžiui, prekybos centruose. Prekybos centrai tiesiog įsigyja virtualų paketą ir pradeda dirbti pagal instrukciją. Individualios įmonės lygmenyje pasirinkimo kaip ir nėra, arba tu naudoji globalųjį „know how“, arba tu privalai išradinėti dviratį pats, kas vyksta lėtai ir ne taip efektyviai“, - aiškino I. Laursas.
Antra pastebima tendencija – daugėja susijusių verslų. Kadangi kiekvienas verslo procesas yra aprašomas ir automatizuojamas, atsiranda labai daug nišų, kaip su ta informacija dirbti, kaupti, perdaryti. Kuriamos „debesinės paslaugos“, kurios padeda turėti visą infrastruktūrą išorėje. Tokie verslai auga, tampa populiarūs. Trečia, verslas savaime nebegali egzistuoti izoliuotai. „Kaip žmogus asmeniniame gyvenime privalo turėti daktarą, buhalterį ir bankininką, taip dabar ir kompanija privalo turėti IT partnerį, kuris užtikrina paslaugų tiekimą ir aptarnavimą“, - juokavo konferencijos svečias.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad išvystytas internetas, elektroninis paštas, socialiniai tinklai keičia ir darbo vietos sąvoką – ji tampa virtuali.
„Darbas vis dažniau nepriskiriamas prie geografinės vietovės. Atsakyti į elektroninį laišką lygiai taip pat kaip darbe galime būdami ir Bahamuose, paplūdimyje naudodami bevielį interneto tinklą. Man tenka dirbti per pakankamai nemažai biurų, tai pastebėjau tokį dalyką, kad ar kolega sėdi už sienos, ar dirba Amerikoje, vis tiek bendrauji per Skype. Nenori eiti į kitą kambarį, viskas tampa virtualu. Atstumai išnyksta“, - savo patirtimi dalijosi I. Laursas.
Į darbą skraidoma lėktuvu
Šiais laikais nori nenori, anot verslininko, kinta ir transporto, darbuotojų mobilumo sąvokos.
„Amerikoje, Vakarų Europoje su „EasyJet“, „Ryanair“ ir daugiau avialinijų žmonės praktiškai pradeda skraidyti į darbą kasdien, lygiai taip, kaip jie anksčiau važiuodavo autobusu ar metro. Mūsų kompanijoje („GetJar“ – aut. past.) yra du žmonės, kurie kasdien skraido maždaug 1000 km iš Sietlo į San Franciską. Rytinis lėktuvas juos atveža į darbą, skrydis trunka apie valandą. Londone, pavyzdžiui, žmonės metro į darbą važiuoja apie dvi valandas. Tai iš esmės keičia ir mūsų darbuotojų samdymo strategiją, jau nebesame pririšti prie tų žmonių, kurie gyvena dešimties mylių spinduliu“, - sakė „GetJar“ vadovas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad labai daug darbo pradedama atlikti pačiame transporte. Europos šalyse, JAV populiarėja „connected“ transporto koncepcija.
„Tai reiškia, kad tu įlipi į autobusą, metro ar lėktuvą, prisijungi prie tinklo ir esi lygiai toks pat darbingas ir efektyvus kaip sėdėdamas biure. Visiems tikriausiai yra žinomi taip vadinami „double wi-fi autobusai“, tai yra specialūs korporaciniai autobusiukai, kurie iš namų surenka darbuotojus, autobusai pajungti į greitąjį interneto tinklą. Jau dabar pusę JAV lėktuvų turi interneto ryšį, todėl vos įsėdęs į lėktuvą, gali internetu bendrauti su kitais lygiai taip pat kaip kad sėdėdamas darbo vietoje“, - apie naujausias darbo tendencijas pasakojo I.Laursas.
„Savoka, kad biuras yra darbo vieta, kurioje privalu sėdėti, dingsta. Viskas tampa savotiškai vienu dideliu biuru, ta prasme, kad dirbti efektyviai gali iš bet kur“, - pastebėjo jis.
Versle svarbu ne tik pelnas
Išoriniai laisvės elementai priveda prie visai naujų verslo koncepcijų.
„Nuo praėjusio amžiaus esame pripratę prie pakankamai formalios ir vienodos verslo struktūros – yra vadas, skyrių vadai, darbuotojai, Viskas vyksta labai uždarai, vertikaliai. Ekspertizė pasiskirsto tos kompanijos viduje, žinios egzistuoja kaip burbule – tai buvo vadinama verslo vienetu arba kompanija. Ta laisvė ir įvairovė, metodai, kaip galima dirbti, pažanga komunikacijose ir kompiuterizacijoje privedė prie įdomių naujovių. Pavyzdžiui, tradiciškai yra laikoma, kad kompanija yra sukuriama tam, kad būtų generuojamos pajamos ir pelnas. Kompanija skiria tam tikras investicijas į žmonių skyrių, darbo grupę, kurie dirba su naujais produktais, kuria juos, o paskui jie neša tam tikrą grąžą kompanijai. Dabar kompanijos neprivalo nešti pajamų ir pelno ir gali tiesiog susikoncentruoti į grupę žmonių, mokslininkų, kurie tiesiog kuria pridėtinę vertę. Verslo sąvoka keičiasi į tai, kad nebe pajamos ir pelnas yra pagrindinis kompanijos variklis, juo tampa verslo vertė“, - pabrėžė „GetJar“ vadovas.
Pasak verslininko, kinta ir verslo finansavimo instrumentai. Jei anksčiau visą verslo infrastruktūrą reikėjo kurti nuo nulio, tai dabar finansavimas yra visiškai atskirtas nuo paslaugų. Tai leidžia kurti ir ateities vizijas.
„Fantazuojant tūkstantį metų į priekį, manau, kad tokia sąvoka kaip „kompanija“ turėtų išnykti. Turėtų likti tik atskiri žmonės, kurie renkasi, ką ir kaip daryti, kur būtent jų grąža yra didžiausia, renkasi instrumentus, priemones ir jungiasi atlikdami savo funkcijas. Bet tai mums dar negresia“, - juokėsi I. Laursas.
Perka ne tik įmonę, bet ir darbuotojus
Anksčiau, jeigu kompanija nutardavo plėstis, ji kreipdavosi į darbo personalą, kuris samdydavo naujus darbuotojus, procesai trukdavo metus laiko. Dabar, jeigu didelė kompanija nori investuoti į naują sritį, ji žvalgosi, ar yra mažesnių kompanijų, kurias galima supirkti.
„Silicio slėnyje yra naujas posakis: pirkimas – greičiausias būdas samdyti„, - pastebėjo I. Laursas. Tokia kompanija, anot verslininko, laimi du dalykus – greitį ir kokybę. Vienas pavyzdžių – „Google“. Kai ji bandė diegti „Google video“, metus laiko niekaip negalėjo nukonkuruoti ,,YouTube“, todėl galiausiai už 1,2 mlrd. JAV dolerių ją nusipirko.
Vyksta verslo evoliucija
Anot „GetJar“ vadovo, keičiasi patys pamatiniai verslo modeliai, sąvokos, vyksta sparti jų evoliucija.
„Dabar yra manoma, kad įmonės vertė yra didžiausias objektas, kurį privalo auginti įmonės vadovas, tai yra jos pažadas investuotojams. Vertė nebūtinai yra realizuojama per pajamas ir pelną. Pavyzdžiui, sukurdamas gerą technologiją rinkos dominavimui, sukuri didelę vertę nebūtinai turėdamas pajamų“, - sakė I. Laursas.
Geras pavyzdys, anot jo, kompanija „Youtube“. Būdama labai nuostolinga ji buvo parduota „Google“ už 1,2 mlrd. dolerių. Iki šiol „Google“ kompanijai išlaikyti „Skype“ kasmet kainuoja apie 300 mln. dolerių.
„Tai yra nuostolis, bet „Google“ pamąstė, kad vaizdo technologijos, televizija, kada nors būtinai susijungs su internetu ir tai yra strateginis objektas, kurį privaloma turėti vien dėl rinkos galios. Ekonomistams yra visiškai nepaaiškinama, ir kodėl „Microsoft“ už „Skype“ sumokėjo 8,5 mlrd. dolerių. Pajamų ir pelno srautas yra labai mažas lyginant su tokia verte. Tačiau yra nuomonių, kad ateityje mobilios platformos, tarp jų ir „Microsoft“, ketina atimti balso paslaugą iš operatorių. Manoma, kad nusipirkus telefoną (ar tai būtų „Windows Phone“, „Android Phone“, ar „iPhone“) tiesiai iš parduotuvės tu jungsiesi prie jų sąskaitos („Google Voice“, „Skype“) ir jie teiks balso paslaugas. Užteks perbraukti savo kredito kortele ir tokiu būdu atsiskaitysi už ryšį mobilioje platformoje, visiškai nežinodamas kas yra tavo ryšio tiekėjas. Operatoriaus prekinis ženklas vartotojui praktiškai dingsta visiškai. Tokioje schemoje ta suma, kurią „Microsoft“ sumokėjo už „Skype“ (8,5 mlrd. dolerių) tampa lengvai paaiškinama“, - dėstė „GetJar“ vadovas.
Naujai pradedantiems verslininkams ir tiems, kurie jau plėtoja savo verslus, I. Laursas patarė permąstyti savo verslo tikslus ir uždavinius naujų verslo tendencijų šviesoje ir įsitikinti, ar kartais nėra lengvesnių būdų saviems tikslams pasiekti.
„Klasikiniai ekonomikos modeliai, verslo organizavimo principai, kurių mokėmės, tam tikromis sąlygomis nebūtinai galioja, gal verta pagalvoti apie iš principo naujas darbo organizacijos struktūras“, - siūlė I. Laursas.
Taip pat skaitykite:
Ilja Laurs: korumpuotoje aplinkoje inovacijų niekada nebus
I. Laursas: jaučiu pasitenkinimą padėdamas ieškantiems savojo kelio
I. Laurs: kuo vadovas skiriasi nuo verslininko?
I. Laursas: aukštąsias technologijas kurs naujoji karta
I. Laursas: verslas turėtų prisidėti prie bendros gerovės kūrimo
